Grūdų kainos kyla, o javapjūtė stringa

1222837057grudaiVos tik sušvinta saulė ir laukai kiek pradžiūna, ūkininkai skuba kurti kombainus ir bilda pjauti javų. Praėjusiais metais tokiu laiku rajone jau buvo nukulta apie 40 procentų ankstyvų javinių kultūrų veislių, dabar, apytiksliais duomenimis, gali būti nuimta vos 10 procentų grūdų.

Rugių plotai mažėja, grikių – didėja

Ypač lietingi šios vasaros orai trukdo visus žemdirbių darbus, ne išimtis – ir javapjūtė. Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda pasakojo, kad vieniems ūkininkams sekasi kiek geriau – šiek tiek padeda geresnė laukų padėtis, tad javapjūtė juda tik po truputį.

„Vienų laukai sausesni, technika gali lengviau įvažiuoti. Kitų laukai – žemesnėse vietose, drėgniau, todėl į juos patekti sunkiau. Mūsų žemdirbiai turi tikrai geros technikos, noro ir patirties, tačiau žemės ūkyje daugelį dalykų nulemia ne šie veiksniai, o oro sąlygos. Nuo pavasario ūkininkai džiaugėsi, kad derlius gražus auga, o dabar darbai stringa“, – kalbėjo A.S.Nausėda.

Kaimo reikalų skyriaus duomenimis, daugiausia rajone auginama kvietrugių. Vasariniais kvietrugiais apsėtas 2 731 ha, vasariniais rapsais – 1 659 ha, taip pat auginama nemažai miežių, kviečių. Pasak A.S.Nausėdos, smarkiai išaugo ir grikių plotai, kadangi ši kultūra, kaip ir kvietrugiai, nelepi, nereikli žemės būklei, o ir superkama gerokai brangiau nei kiti javai.

„Truputį mažiau jau kuris laikas yra sėjama rugių. „Biofuture“ jų nesuperka, todėl ūkininkams reikia rugius vežti į Kretingą arba Tauragę. Dar tenka susimokėti kelių mokestį, todėl auginti šią kultūrą finansiškai nebeapsimoka“, – sakė Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.

Supirkimo kainos neskriaudžia

Pašarinius kviečius ir kvietrugius tiesiogiai iš augintojų superkančios įmonės „Biofuture“ komercijos direktorius Adas Mockus pasakojo, kad paradoksalu, tačiau šiuo metu superkama kur kas daugiau grūdų nei geru oru. Ūkininkai skuba parduoti dar prieš lietų nukultus ir į sandėlius suvežtus javus.

„Neseniai apvažiavau pusę Lietuvos, ir laukuose mačiau tik kelis kombainus. Tikriausiai grūdų kokybė blogės. Tačiau kadangi mes superkame pašarinius grūdus, svarbiausia, kad jie nebūtų apnikti ligų, o kuo daugiau krakmolo ir mažiau baltymo – tuo geriau. Aišku, maistiniams produktams reikalingi aukščiausios klasės grūdai“, – sakė A.Mockus.

Lyginant su praėjusiais metais, šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra pakilusios apie 20 procentų. Šiai dienai už toną pašarinių kviečių mokama po 680 litų, už toną kvietrugių – 660 litų.

„Kiek anksčiau kaina buvo pakilusi iki 700 litų už toną kvietrugių. Dabar šiek tiek krito, nes padidėjo pasiūla, sumažėjo pirkėjų. Baigiame užpildyti visus sandėlius, nespėjame grūdų išvežti. Atsisakėme vežimo paslaugų iš Lietuvos geležinkelių, nes jie neaišku kuo motyvuodami, įkainius pakėlė trigubai, tad grūdus vežiojame patys – sunkiasvoriais automobiliais“, – pasakojo supirkėjas.

Daugiausia grūdų į sandėlius Šilutėje šiuo metu atkeliauja iš Suvalkijos ir Dzūkijos. Šilutės rajono ūkininkų šiai įmonei parduodami grūdai sudaro vos 6-8 procentus visos produkcijos. Išankstinių sutarčių su ūkininkais „Biofuture“ nebedaro.

A.Mockus pasakojo, kad jos sudarinėtos tik vienais metais, tačiau jau tuomet išlindo nemenkos spragos. Su supirkėjais sudarius išankstines sutartis ūkininkams už toną javų yra mokama konkreti sutarta pinigų suma. Jeigu esant negausiam derliui ji kyla, ūkininkai patiria nuostolių, kadangi mokestis jiems lieka stabilus. Pasak A.Mockaus, nenorėdami grūdų parduoti pigiau, ūkininkai paprasčiausiai imdavo išsisukinėti, sakyti, kad javų dar nekūlė ir panašiai.

„Šiemet susidarė analogiška situacija, kaip ir 2007 metais. Tie ūkininkai, kurie su kitomis bendrovėmis sudarė sutartis dar kovo mėnesį, jau patiria nuostolių, nes lyginant su dabartinėmis rinkos kainomis, jie gauna mažiau. Stambesni ūkininkai sukandę dantis laikosi sutarties sąlygų“, – pasakojo „Biofuture“ atstovas.

Siūlo auginti kukurūzus

A.Mockus sakė jau kuris laikas bandantis Šilutės rajono ūkininkus sudominti kukurūzų auginimu, tačiau kol kas sekasi prastokai. Išdžiovinti toną kukurūzų ūkininkams kainuoja 200 litų, todėl daugelis nesiryžta eikvoti tokių lėšų.

„Bandysim kukurūzus be džiovinimo perdirbti, galbūt kas nors susigundys juos auginti. Statome naujus malūnus šlapiam malimui“, – informavo A.Mockus.

Pasak jo, kukurūzai – vienintelė kultūra, kuri Pamario krašte duoda didesnį derlių nei jis yra išauginamas bandymo stotyje vidurio Lietuvoje. Iš vieno hektaro galima gauti  gerą derlių ir geras pajamas. Tačiau šiai dienai kukurūzai yra auginami tik specialistų ir entuziastų, kuriuos grūdų supirkėjai kiekvieną pažįsta asmeniškai.