„Šiemet grybų – žiauriai daug: užtenka vos porą valandų pasisukinėti miške, ir jau pintinės pilnut pilnutėlės kepurėtųjų skanėstų“, – tokie atgarsiai sklinda kone iš visų rajono kampelių.
Grybai yra ne tik skanėstai, vertinami kaip maistingi produktai, nes juose gausu riebalų, angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, vitaminų ir aromatinių medžiagų, bet ir pragyvenimo šaltinis.
Būtentšiemet, kai grybų tiek daug, prasidėjo dosnus darbymetis grybų rinkėjams bei pardavėjams. Turguje už 1 kg baravykų jie gauna nuo 2 iki 5 eurų.
Bet ar visi žinome, kaip grybus galima rinkti, kaip elgtis miške? Juk jei prisirinksite mažiukų grybukų, galite gauti baudą už žalą gamtai!..
Derlius džiugina
Ne vienerius metus Šilutės turgavietėje miško gėrybėmis prekiaujantis ramutiškis Stanislovas Probergas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad šiemet ypač daug baravykų. Jų vyras kasdien prirenka po keliolika kilogramų, nors miške užtrunka tik iki poros valandų ar net trumpiau.
Pirkėjams Stanislovas baravykus siūlo po 2,5-5 eurus už kilogramą. Anot grybautojo, jei grybo galva nebetelpa į stiklinę, toks grybas – jau pigesnis. Paklaustas, ar renka visus baravykus – ir mažus, ir didelius, ir ar nebijo padaryti žalos gamtai, nes, pagal grybavimo taisykles, į pintinę dedamo baravyko kepurė turi būti ne mažesnė nei 1,5 cm skersmens, pašnekovas sakė, jog į tai atsižvelgia. Tačiau jam grybų kepurių matavimo taisyklės kelia juoką.
Grybų derliumi džiaugėsi ir iš Laučių atvykusi Jolanta Budginienė. Anot jos, miškuose šiemet užderėjo visokių grybų. Ji už baravykų kilogramą ėmė po 3 eurus.
Įspūdingu grybavimo sezonu ir gausiomis radybomis su „Šilutės naujienomis“ pasidalino Krakių šeimyna iš Balčių kaimo. Šeši grybautojai vos per 2 valandas pririnko keliolika kilogramų baravykų.
Konkurencija muša kainas
Su voveraičių kibirėliais turgavietėje stovinti ponia Lyda iš Grabupėlių sakė, jog grybų gausa muša šių gėrybių kainą. Moteris už voveraičių litrą prašė vos 1 Eur.
„Aš vaikystėje, prasidėjus grybų sezonui, net paslapčiomis iš namų pabėgdavau grybauti. Tiesa, tuomet grybų pati nemėgau, nevalgiau. Už tai dabar jie man tikras skanėstas – „miško lašiniai“, – sakė Lyda, pildama grybukus į pirkėjo krepšelį.
Moteris prisipažino, jog dėmesio į grybų dydį nekreipia, renka visus.
Šilutės turgavietėje sutiktas ir užkalbintas šilutiškis Jonas sakė, jog grybauja bei žvejoja nuo vaikystės.
„Labai džiaugiuosi gamtosaugininkų rūpesčiu žuvies ištekliais mūsų krašte, bet nesuprantu tokio draudimo dėl grybų dydžio. Pats renku visus valgomuosius grybus, gerai juos pažįstu, ir niekada nesu kreipęs dėmesio į kepurės dydį. Žinoma, apsidžiaugiu, kai randu didelį sveiką baravyką, bet renku ir mažus. Jeigu ir yra koks nors nustatytas draudimas grybautojams, tai nieko apie jį nežinau. Į mišką ateinu pailsėti, apsirūpinti grybais žiemai“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, liūdna girdėti, kad švariai grybus renkantis žmogus dar gali būti traktuojamas kaip koks gamtosdarkytojas.
Grybautojai neturėtų lygiuotis į šernus
Apie galimą grybavimo žalą gamtai ir kitus grybavimo sezono ypatumus pasikalbėjome su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi Andriumi Kairiu.
Grybiena – lengvai pažeidžiamas organizmas. Jai kenkia paklotę ardantys miškų ūkio darbai, išknisa šernai ar mažų grybukų ieškantys grybautojai. Tai mažina grybų išteklius.
Sezono metu dažnai lankomuose miškuose surenkami beveik visi grybai, todėl nebelieka senų, sporas auginančių. Tai irgi nepadeda grybams daugintis. Biologų teigimu, negalima spardyti ar traiškyti senų peraugusių, sukirmijusių grybų, kurie turi pasėti sporas. „Šungrybius“ spardo tik neišmanėliai, nežinantys ar nesuvokiantys gamtos dėsnių. Netinkantys maistui ar net nuodingi grybai, pavyzdžiui, musmirės, yra neatskiriama miško dalis.
Ieškant grybų, ypač mažesnių, negalima ardyti miško paklotės – samanų, kerpių, nukritusių lapų, spyglių. Išardžius šį natūralų kilimą pažeidžiama grybiena, kuri atsistato tik po kelerių metų. Deja, kai kuriose supirktuvėse grybų rinkėjams mokant gerą atlygį, „grybavimo etika“ būna pamirštama.
A.Kairys sako, grybautojai neturėtų labai nerimauti dėl grybų kepurėlių dydžio, bet miško paklotę turėtų saugoti. Mažų grybukų, kurių negalima rinkti ir už kuriuos galima gauti baudą, pintinėje negali būti daugiau nei 10 proc. nuo viso kiekio. Tad, jei radybų krūvelėje pasitaikys vienas ar du mažesni nei 1,5 cm skersmens kepurę turintys baravykai, baudos niekas neskirs.
Mūsų krašte gyvosios gamtos inspektoriai kol kas nedaro specialių reidų į miškus, kad patikrintų ir su liniuote pamatuotų surinktų grybų kepurėlės. Anot A.Kairio, inspektoriai reaguoja tik į gautus skundus.
Jei jau atsitiktų taip, kad grybautojas, turintis daug mažų grybų, pakliūtų gamtosaugininkui, jam gali tekti susimokėti baudą. Pavyzdžiui, jei baravykų, turinčių mažesnę nei 1,5 cm skersmens kepurėlę, pintinėje būtų daugiau nei 10 proc. nuo viso radybų kiekio, tai gali būtų įvertinta nuo 6 iki 30 Eur bauda.
Ne visi grybautojai tai žino
KRAAD direktorius A.Kairys sakė, jog grybauti galima visuose miškuose: ir valstybiniuose, ir privačiuose, tačiau grybautojai turėtų atminti, kad taisyklės neleidžia grybauti rezervatuose bei nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. grybus rinkti ornitologinių draustinių miškuose. Tuo metu privačiuose miškuose, esančiuose arčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos, grybus rinkti leidžiama tik miško savininkui sutikus.
Pasak A.Kairio, Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės nustato, kad draudžiama rinkti, parduoti ir supirkti voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1 cm, ir baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis kaip 1,5 cm. Taip pat negalima rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių grybų.
Svarbu žinoti, jog grybas turi būti atsargiai išraunamas arba nupjaunamas prie pat žemės, kad vėliau iš likusių dalių susidaręs puvinys nepatektų į žemę ir nepakenktų grybienai. O iš tikrųjų viską reikėtų vertinti pagal situaciją. Pavyzdžiui, jei baravykas vos besilaiko, yra iškilęs į paviršių, o ne slepiasi samanose, tai reikėtų jį pasukti ir išrauti.