Gydytoja oftalmologė R.Steponkienė: „Glaukoma – klastinga, regėjimą atimanti liga“

glaukoma steponkiene 1Kasmet antrąjį spalio ketvirtadienį minime Pasaulinę regėjimo dieną, kurią paskelbė Pasaulinė sveikatos organizacija. Tądien žmonės raginami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas okulistus.

Kad tokie reguliarūs apsilankymai ypač svarbūs neišgydomos ligos – glaukomos – profilaktikai, tvirtina ir Šilutės „Optikos“ salono šeimininkė, gydytoja oftalmologė Renata STEPONKIENĖ. Profilaktika –  vienintelė išeitis norint išsaugoti regėjimą susirgus glaukoma.

Liga labai klastinga

Septyniasdešimtmetis – aštuoniasdešimtmetis senolis, kuris pas akių gydytoją nebuvo jau bent 10 metų, o akinius nuolat pirkdavo prekybos centruose ar turguje, – visai neretas pacientas, kurį dažniausiai pas gydytoją atveda vaikai, pastebėję, kad mama ar tėtis blogiau mato, o akinių sau jau nebeprisitaiko.

Deja, dažnai gydytojui atlikus apžiūrą konstatuojama, kad regėjimą jau pažeidė gerokai pažengusi glaukoma.

Beje, tokia apžiūra atliekama visiems pas oftalmologą atėjusiems pacientams: ir turintiems kokių nors nusiskundimų, ir tik profilaktiškai sveikatą besitikrinantiems žmonėms. Dažniausiai, anot R.Steponkienės, glaukoma būna pasiekusi vadinamąją 2-ąją stadiją ir pažeidusi akį, nors iki paskutiniosios 4-osios – dar lyg ir toloka.

Jei žmogus būtų akinius rinkęsis padedamas mediko, jam pirmieji ligos požymiai būtų buvę pastebėti žymiai anksčiau.
Šios ligos klastingumas yra tas, kad jokių jaučiamų matymo pakitimų ilgai nebūna, ligonis niekuo nesiskundžia, kol… nepraranda regėjimo.

Vaistai tik pristabdo ligos progresavimą

Besivystančią glaukomą anksčiau išduodavo padidėjęs akispūdis, kuris matuojamas visiems žmonėms, kad ir susiruošusiems profilaktiniam tikrinimui. glaukoma aparatasAkies spaudimą, pasak medikės, visiems žmonėms būtina pasimatuoti bent kartą – du per metus.

Dabar jau pasitaiko, kad net glaukoma sergančiųjų akispūdis būna normalus ir net žemas. Todėl atliekami ir kiti tyrimai – tiriami akipločio pokyčiai ir regos nervo būklė, mat akies spaudimas pažeidžia regos nervą, o dėl to atrofuojasi jo skaidulos. Tada žmogus palaipsniui nebetenka matymo.

Glaukomos atimtos regėjimo dalies nebesugrąžina jokie vaistai – tokia yra šios ligos pasekmė, kuri dažniausiai nesuvokiama pacientams. Būtent dėl tos priežasties dažnas jų nustoja lašinti į akis paskirtuosius vaistus, kai nutaria, kad jie „vis tiek neduoda efekto“ – taip jie dažniausiai ir pasako gydytojai.

„Bet pagerėjimo efekto ir nebus, medikamentai tik pristabdo ligos progresą ir skiriami tam, kad būklė bent išliktų stabili, o prarasto regėjimo jie nebesugąžins. Todėl gydytojo nurodymus privalu vykdyti kasdien“, – sako R.Steponkienė.

Dar viena taisyklė – kuo anksčiau liga pastebėta, tuo didesnę matymo dalį pavyksta išsaugoti.

Profilaktinių priemonių nėra

Glaukoma gydoma ne tik medikamentais, bet ir lazeriu bei chirurginiu būdu.

Sergantieji glaukoma dispanserizuojami, jų regėjimas nuolat stebimas, o žmogui paaiškinamas ir gydymas, ir prognozės. Šiuo metu R.Steponkienės kabinete yra apie 450 dėl šios ligos dizpanserizuotų žmonių, dauguma jų – vyresnio amžiaus, bet yra ir jaunuolių, ir net vaikų.

Vieni pagrindinių rizikos faktorių, žinoma, yra paciento amžius ir paveldėjimas, bet yra ir kitų: dažniau šia liga serga moterys nei vyrai, dažniau tie, kas dar serga ir diabetu, kraujotakos sutrikimais ir migrena, dažnai patiriantys stresą ir trumparegiai žmonės.

R.Steponkienės pastebėjimu, glaukoma pastaruoju metu nustatoma gal kiek dažniau nei anksčiau, tačiau tai gali būti ir todėl, kad dabar naudojama žymiai modernesnė diagnozavimo įranga.
Profilaktinių priemonių prieš glaukomą nėra jokių, tad medikė įspėja, jog geriau dažniau pasitikrinti, nei vėliau visą likusį gyvenimą graužtis  praradus regėjimą.