Gydytojai reikalauja daugiau pinigų sveikatos sistemai ir didinti atlyginimus

gydytoju sajungaLietuvos gydytojai toliau reikalauja, kad sveikatos apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir vėl svarsto galimybę streikuoti. Jiems pritaria ir Šilutės medikai.

Tokia galimybė aptarta neseniai Šiauliuose vykusiame Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) XIV suvažiavime. Suvažiavime dalyvavo apie 240 šalies medikų, tarp jų – ir grupė Šilutės ligoninės gydytojų.

Nuo 1997-ųjų LGS Šilutės skyriui vadovaujanti gydytoja anesteziologė reanimatologė Audronė PIKŽIRNIENĖ pasidalijo su „Šilutės naujienų“ skaitytojais suvažiavimo nutarimais.

Sveikatai – mažiausia BVP dalis

Reikalavimą, kad sveikatos apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP, medikų bendruomenė, ko gero, greitai pavadins senu kaip pasaulis. „Apie tai buvo kalbama jau tada, kai aš pradėjau vadovauti LGS Šilutės skyriui“, – sako A.Pikžirnienė.

Kelis pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis neviršija 3,8-4,2 proc., nors Seimas ir Vyriausybė nebe pirmą kadenciją kalba, kad sveikatos apsaugai būtina skirti 5 proc. BVP. Šiemet ta BVP dalis irgi nesiekia 4 proc. Į suvažiavimą susirinkę šalies medikai piktinosi, kad 2015-aisiais ši dalis numatoma dar menkesnė – tesieks vos apie 3,5 proc.

Tuo tarpu kitose Europos valstybėse sveikatos apsaugai skiriama 14-16 proc. BVP. Kai kur ir dar daugiau, pavyzdžiui, Olandijoje – net 19 proc. „Aš nežinau valstybės, kurioje šiai svarbiai žmogaus gyvenimo sričiai būtų skiriama mažesnė nei Lietuvoje BVP dalis“, – sako A.Pikžirnienė.

Gydytojai ir emigruoja, ir sensta

Suvažiavimo rezoliucijoje pirmuoju punktu įrašytas reikalavimas, kad sveikatos apsaugos finansavimas taptų prioritetinis LR Vyriausybės uždavinys. Šiuo metu, medikų nuomone, finansavimas yra nepakankamas, o taip yra labiausiai dėl balo vertės sumažinimo. Paslaugų įkainiai yra nerealiai sumažinti ir neatitinka tikrosios savo vertės, o skirtumas nuolat dengiamas iš medikų atlyginimų fondo. LGS reikalauja atstatyti balo vertę, kad 1 balas realiai atitiktų 1 litą.

Prieš kelerius metus dėl nuolat mažėjančio sveikatos apsaugos biudžeto LGS kreipėsi ir į šalies Prezidentę. Bet teigiamų pokyčių vis tiek nesulaukta.

Jei tokia situacija tęsis ir toliau, LGS neatmeta galimybės kelti medikus įspėjamosioms akcijoms ar net streikui. Pavyzdį medikai turi – rudenį streikavę Estijos gydytojai ir slaugytojos išsireikalavo, kad atlyginimai jiems būtų padidinti 17,5-23 proc., nors iki tol jie vidutiniškai siekė 1700 eurų (apie 5950 litų).

Beje, atlyginimai – kita tema, irgi dar kartą svarstyta suvažiavime. Paskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvos gydytojų atlyginimų vidurkis yra 2500-3000 litų. Tačiau skaičiuotojai, anot A.Pikžirnienės, nekalba apie tai, keliais etatais ir keliose darbovietėse dirbantis gydytojas tiek uždirba.

Šiandien visų specialybių gydytojų trūksta visoje Lietuvoje. Taip yra todėl, kad jie ir emigruoja, ir sensta. Šiuo metu vidutinis gydytojų amžius Lietuvoje yra 55 metai, o rajonuose – ir dar daugiau.

Dirba ir socialinį darbą

Finansavimo sveikatos apsaugai neužtenka ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). LGS suvažiavimo rezoliucijoje reikalaujama, kad būtų įvestas ir savanoriškas sveikatos draudimas. Išsivysčiusiose ES šalyse taip draudžiasi jau apie 75 proc. gyventojų. Toks fondas populiarus, nes jį gali valdyti pats žmogus, be to, sukauptas lėšas paveldi jo šeimos nariai.

Lietuvoje šiuo papildomu sveikatos draudimu kol kas yra apsidraudę vos 20 tūkst. žmonių.

Gydytojai taip pat reikalauja atskirti sveikatos priežiūros paslaugas nuo socialinių, nes dabar jiems tenka dirbti ir daug socialinio darbo.

Taip pat reikalaujama užtikrinti gydytojų tobulinimosi finansavimą valstybės lėšomis, nes šiuo metu ši sritis finansuojama nepakankamai. Todėl medikams už privalomus kursus, kuriuos tenka lankyti kas 5 metai norint atnaujinti licencijas, reikia primokėti patiems.

Žalos pacientui atlyginimo įstatymas Lietuvoje veikia, bet, gydytojų nuomone, irgi netinkamai, nes niekur nėra nurodytos žalos atlyginimo lubos. LGS siekia įdiegti žalos pacientui atlyginimo be kaltės modelį. Pagal jį, nustačius pacientui padarytą žalą, ją atlygintų valstybė, bet žala nebūtų išieškoma iš konkretaus gydytojo ar medicinos įstaigos, nebūtų ir įrodinėjama jų kaltė.

Tokia praktika jau galioja kai kuriose Skandinavijos valstybėse.

LGS suvažiavime taip pat dar vienai – jau penktajai – kadencijai vienbalsiai perrinktas pirmininkas profesorius Liutauras Labanauskas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.