„Šilutės naujienų“ rugsėjo 21 dienos numeryje spausdinome straipsnį „Narkotikų maras mokyklose: jau reanimuojami ir ketvirtokai, o valdžia „žino ir stebi“. O šiandien apie galimas to „maro“ priežastis ir išeitis kalbamės su medicinos centro „Puriena“ gydytoju psichiatru Gabrieliumi Rauckiu. Turime viltį, kad žinios apie tai, kaip organizmą veikia (tiksliau – naikina) įvairios psichotropinės medžiagos, bent vieną vaiką privers pagalvoti prieš imantis elektroninės cigaretės.
Kodėl vaikai pradeda vartoti psichotropines medžiagas, kokios yra psichologinės to priežastys?
– Pirmiausia natūralus jauno žmogaus bruožas – smalsumas ir noras patirti naujus dalykus. Daug vaikų yra linkę eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis ieškodami naujų potyrių, norėdami sužinoti, kaip jos paveikia jų jausmus ir suvokimą. Kai kurie vaikai gali turėti ir psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija arba nerimo sutrikimai, ir gali būti linkę vartoti psichotropines medžiagas siekdami palengvinti savo simptomus.
Dar viena priežastis – patiriamas spaudimas: vaikai gali jausti spaudimą iš draugų, kurie vartoja psichotropines medžiagas ir sutikti vartoti norėdami pritapti, būti grupės dalimi. Bendraamžių ar aplinkos įtaka paauglystėje ypač stipri.
Koks alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų poveikis konkrečiai smegenims, kurios jų sritys tam jautriausios?
– Vaikų ir paauglių smegenys yra ypač jautrios ir pažeidžiamos alkoholio bei kitų psichoaktyvių medžiagų poveikiui dėl to, kad jos vis dar vystosi ir formuojasi. Alkoholis gali turėti poveikį smegenų funkcijoms, slopindamas centrinę nervų sistemą. Ilgalaikis ir intensyvus alkoholio vartojimas gali sukelti smegenų pažeidimus, tokius kaip atminties praradimas, problemos su koordinacija ir emocinės problemos.
Marihuana ir kitos psichoaktyvios medžiagos veikia smegenis, paveikdamos nuotaiką ir kognityvines funkcijas, ypač ilgalaikio naudojimo atveju, dažnai sukeliant priklausomybę ir kitas žalingas pasekmes. Tai gali turėti neigiamą poveikį mokymuisi ir atminties funkcijai.
Ką žmogus jaučia pavartojęs ir kaip tai keičia jo elgesį?
– Narkotinių medžiagų sudėtis nuolat kinta, pirkdamas jas žmogus negali būti garantuotas dėl būsimo poveikio, dėl įvairių priemaišų poveikis gali būti visai kitoks nei tikėtasi.
Kai žmogus pavartoja psichoaktyviąją medžiagą, poveikis gali būti įvairus: euforija, sumišimas, susijaudinimas arba slopinimas. Tai priklauso nuo pavartotos medžiagos tipo. Paveikti psichoaktyviųjų medžiagų vaikai yra labiau pažeidžiami, sutrinka jų gebėjimas priimti adekvačius sprendimus, jie gali nusikalsti ar net patys tapti nusikaltimų aukomis, patirti prievartą ar smurtą. Taip pat ilgainiui psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali lemti asmenybės pokyčius, žmogaus elgesį, pavyzdžiui, padidinti impulsyvumą, agresyvumą, sukelti emocijų proveržius.
Gal yra poveikis ir kitoms organizmo sistemoms?
– Daugelis svaigiųjų medžiagų veikia neurotransmiterius smegenyse, keisdamos šių cheminį balansą. Tai gali turėti neigiamą poveikį kitoms organizmo sistemoms, pvz., širdies ir kraujagyslių sistemai ar kepenims.
Kuo gali baigtis net vienintelis pavartojimas? Kokios komplikacijos būna vėliau?
Kiekviena narkotinė medžiaga turi savo specifinius pavojus ir šalutinius poveikius. Kai kurios medžiagos gali itin greitai sukelti priklausomybę, kitos gali būti tiesiogiai toksiškos organizmui, o kai kurios gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį smegenims ir fizinei sveikatai.
Svarbu suprasti, kad net vienintelis pavartojimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai ar net gyvybei. Pavyzdžiui, vaikai ir paaugliai, rūkydami elektronines cigaretes su psichotropinėmis priemaišomis, kaip sintetiniais kanabinoidais, rizikuoja savo sveikata, nes šių medžiagų poveikis yra neprognozuojamas. Ne veltui spaudoje pastaruoju metu vis dažniau skaitome ir girdime apie į reanimacijos skyrius patenkančius psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusius vaikus ir paauglius.
Kaip vaikas turėtų kalbėti, ką sakyti, jei nori atsisakyti, nepasiduoti bendraamžių spaudimui, pavyzdžiui, parūkyti elektroninę cigaretę?
– Vaikams svarbu išmokti atlaikyti bendraamžių spaudimą ir išlaikyti savo asmeninį pasirinkimą. Ypač jei tai susiję su dalykais, kurie gali būti žalingi jų sveikatai, pavyzdžiui, elektroninėmis cigaretėmis. Pirmiausia svarbu, kad tarp vaikų ir tėvų būtų pasitikėjimas, tėvai domėtųsi, ką veikia ir su kuo bendrauja jų vaikai. Be to, svarbus ir pačių tėvų pavyzdys. Vaikai turi žinoti, kad jie gali pasitikėti tėvais ir pasidalinti su jais savo problemomis, o tėvai turi būti pasiruošę išklausyti vaiko problemas, žinoti apie jo patiriamą spaudimą vartoti. O sužinoję apie psichoaktyviųjų medžiagų pavartojimą neturėtų pulti moralizuoti. Reikia kalbėtis apie tai, koks tėvų požiūris į šią problemą, svarstyti ką būtų galima padaryti, kad ateityje vartojimas nesikartotų. Sunkiais atvejais svarbu ieškoti specialistų pagalbos.
Vaikui svarbu išmokti pasakyti „ne“ ir tai daryti aiškiai ir tvirtai, nebijant ir nesigėdint. Jie turi žinoti, kad tai yra jų pasirinkimas ir jų teisė. Vaikas turi jaustis saugus pasakyti „ne“ ir turi būti pasiruošęs paaiškinti savo pasirinkimo priežastis bendraamžiams. Pavyzdžiui, jis gali pasakyti, kad nerūko, nes tai neigiamai veikia sveikatą, o jis nori išlikti sveikas, jam svarbesni kiti dalykai, pavyzdžiui, sportas ar kitoks laisvalaikis su draugais.
Svarbu, kad vaikai mokytųsi atpažinti spaudimą ir suvoktų, kad ne visi pasiūlymai ar raginimai yra geri. Jie turi žinoti, kad joks spaudimas nėra priimtinas. Svarbiausia, kad vaikai jaustųsi atsakingi už savo sveikatą ir sprendimus. Suaugusieji turi remti juos šiame procese ir būti jiems pavyzdžiu.
