Gydytojų ortopedų traumatologų stiprybė slypi vienybėje

TRAUMATOLOGAI 2Artėjant plikšalai, sniegui ir kitiems traumų tikimybę didinantiems veiksniams, tikėtina, kad kai kuriems iš mūsų teks apsilankyti Šilutės ligoninės Traumatologijos skyriuje. Per metus pagalbos dėl įvairiausių traumų čia prireikia daugiau nei 700 pacientų, atliekama apie 500 planinių operacijų.

Šie skaičiai būtų dvigubai didesni, jei būtų priskaičiuotas ir gydytojų ortopedų traumatologų indėlis budėjimų priėmimo skubios pagalbos skyriuje metu.

Komanda – tvirta ir kvalifikuota

Traumatologijos skyrius Šilutės ligoninėje įkurtas 1954 m. Tuo metu šalies ligoninėse tokių skyrių buvo vos vienas kitas. Nuo 1982 m. skyriui vadovauja gydytojas ortopedas traumatologas Adulis Valodska, kurį kolegos vadina skyriaus gydytojų vienybės palaikytoju ir atidžiai klauso visų jo nurodymų.

„Gydytojas A.Valodska yra mūsų mokytojas“, – neslepia Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas D.Steponkus, kuris irgi yra gydytojas ortopedas traumatologas, skyriuje dirbantis jau 18 metų.

Traumatologijos skyriuje daug metų dirba ir gydytojas Rimvydas Valeika, kuris klinikinę ordinatūrą yra baigęs Rygoje. Šilutiškius gydo ir Lietuvos traumatologų kalvėje – Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje – daug metų patirties sėmęsis ortopedas traumatologas Audrius Budnikas.

Kolegų ir pacientų itin vertinamas ir gydytojas Viktoras Šileikis, kuris yra dirbęs Jungtinėse Amerikos valstijose ir savo patirtimi dabar dalinasi su kolegomis Šilutėje.

Gydytojų ortopedų traumatologų komandą, baigęs rezidentūros studijas, šiemet papildė gydytojas Tadas Gedvilas, kuris, tikimasi, sėkmingai įsilies į kolektyvą ir visas įgytas žinias panaudos šilutiškių labui.

Taip pat skyriuje budi gydytojai ortopedai traumatologai Valerijus Kormilecas, Algimantas Čebatorius, Ignas Riauba, Eduardas Jūraitis, Gintautas Skurdenis.

Jiems padeda bendrosios praktikos slaugytojos. „Be jų mes, gydytojai, būtumėm niekas. Pacientus operuojame, tačiau vėliau ligonis dažniau bendrauja su slaugytojomis, kurių priežiūra didele dalimi lemia paciento savijautą ir sveikimą“, – šypsojosi gydytojas D.Steponkus.

Galvos traumos – dažniausios

Traumatologijos skyriuje pacientams teikiamos stacionarinės ir dienos chirurgijos paslaugos. Tai tokios operacijos, po kurių ligonis jau tą pačią dieną gali važiuoti namo.

Nors didžiausia dalis skyriaus darbo tenka traumatologijai – atliekamos kaulų lūžimų, sausgyslių ir raumenų, sąnarių pažeidimų operacijos, bet skyriuje gydomos ir ortopedinės ligos – įgytos ir įgimtos kaulų bei sąnarių deformacijos, sausgyslių sutrumpėjimas, surandėjimas. Šios deformacijos dažniausiai reikalauja chirurginio gydymo.

Skyriuje gydomi pacientai, patyrę įvairias traumas – kaulų lūžimus, audinių sumušimus, lengvo laipsnio nudegimus, nušalimus bei lengvo laipsnio galvos traumas ir kt. Būtent galvos traumų, pasak skyriaus vedėjo A.Valodskos, pasitaiko dažniausiai, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, kaip taisyklė, pirmiausia kenčia būtent ši kūno dalis.

„Traumų pobūdį dažnai lemia sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku, jeigu būna slidu, padaugėja riešų ir kulkšnių lūžimų. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingi šlaunikaulio lūžiai. Jaunesni, darbingo amžiaus žmonės dažniau patiria kojų traumas“, – pasakojo vedėjas A.Valodska.

„Pastebėjau, kad žmonės iš tiesų labiau saugosi, tausoja savo sveikatą. Aišku, yra ir tokių, kurie sveikata visiškai nesirūpina, bet, kita vertus, kai kurie tokios galimybės net neturi“, – prisiminęs į ligoninę su nušalusiomis galūnėmis patenkančius benamius kalbėjo D.Steponkus.

Tačiau, kaip bebūtų keista, gydytojai šypteli, kad net 90 procentų nušalimų ištinka ne dėl to, kad žmogus neturi kur gyventi, o dėl per didelio alkoholio kiekio. Be abejo, pasitaiko ir išimčių.

Gydytojai prisiminė, kaip praėjusiais metais kojas nušalo ūkininkas. Užsidegė vyro tvartas, o iš jo laukan išvirto visa karvių banda. Vyras basas jas varė lauku, o po tokio žygio labai ilgai gydėsi Traumatologijos skyriuje.

Kojas ūkininkui pavyko išgelbėti, tačiau pasitaiko atvejų, kada vienintelis gydymo būdas lieka amputacija – be galo sunkus ir svarbus sprendimas tiek pacientui, tiek gydytojui.

„Mūsų kaip ortopedų traumatologų misija yra padaryti viską, kad žmogaus judėjimo ir savęs apsitarnavimo funkcijos atsistatytų kuo greičiau. Atstatom į vietą lūžusius kaulus, galūnes, pažeistus sąnarius. Be abejo, gaila, kada tenka amputuoti galūnes, tačiau kai nušalimo gylis yra gana didelis ir sutrinka kraujotaka, gelbėti žmogų tenka ir tokiu būdu“, – sakė gydytojas D.Steponkus.

Operuoja su artroskopu
TRAUMATOLOGAI
Medicinai žengiant į priekį, kaulų lūžimai gydomi operaciniu būdu, panaudojant lūžimų stabilizacijai tinkamas šiuolaikines medicinos priemones. Tai sutrumpina pacientų gydymosi ligoninėje laiką. Jeigu anksčiau po operacijos ligoninėje tekdavo praleisti apie 12 dienų, dabar pacientai namo keliauja jau maždaug po 5-7 dienų.

„Mūsų darbo kokybę labiausiai atspindintis rodiklis yra paciento buvimo ligoninėje laikas. Dabar operacijos atliekamos greičiau, saugiau pacientui. Žmogui ir jo sveikatai nuo to tik geriau, nes gulėjimas ligoninėje nėra sveikimas. Geriausiai sveikstama, kai esi namuose. Aišku, būna, kad pacientai pas mus praguli po 30 dienų ir ilgiau, priklausomai nuo situacijos. Jeigu nepaeinate, negalite savimi pasirūpinti, tikrai nebūsite išvarytas namo po 7 dienų“, – šypsojosi ligoninės vyr.gydytojas D.Steponkus.

Skyriuje taip pat atliekamos sąnarių operacijos, panaudojant artroskopą, kai per kelias mažas angutes instrumentai yra įvedami į sąnario vidų. Šias operacijas pirmasis Traumatologijos skyriuje pradėjo daryti gydytojas Viktoras Šileikis.

„Artroskopinę operaciją reikia atlikti per mažus pjūvius, naudojant laporoskopą – kamerą. Pjūviai maži, vos pusės centimetro, tačiau su šiuolaikine technika taip gana didelės apimties operacijas galima atlikti. O kuo mažesnis pjūvis, tuo greičiau pacientas sveiksta“, – pasakojo ortopedas traumatologas V.Šileikis.

Artroskopiniu būdu operuojami bet kurių struktūrų plyšimai kelio sąnaryje, visos kremzlinės patologijos, kurios, kad ir kaip gaila, kaip ir sąnarių ligos, vis „jaunėja“.

Planuoja siūlyti sąnarių keitimo operacijas

„Sakoma, kad sportas – sveikata, tačiau sportuodami jauni žmonės savęs netausoja, negalvoja, kas bus toliau. Visos mikrotraumos, kurios įvyksta jaunystėje, anksčiau ar vėliau išryškėja. Bet kurie kremzliniai lūžimai, įplyšimai nesugyja, kaip kad iš naujo nesusitraukia įskilęs kiaušinio lukštas“, – vaizdžiai pasakojo V.Šileikis.

Kad kažkas negerai su sąnariu, pasak gydytojo, žmogui reikėtų įtarti jau tada, kai pasigirsta traškėjimas. Tai yra ženklas, kad sutriko kremzlės elastingumas.

„Žmonės labai mėgsta bėgti į vaistinę, išvardinti visus simptomus ir vaistus gerti savarankiškai. Geriausia yra iš karto kreiptis į gydytoją, nes kartais, jeigu per tokią savigydą yra praleidžiama ligos fazė, kai sąnarį dar galima operuoti, atėjusiam pacientui jau niekuo padėti nebegalime ir siunčiame jį stoti į eilę sąnario keitimui“, – sakė gydytojas.

Kol kas sąnario keitimo operacijos Šilutės ligoninėje neatliekamos, nes trūksta tokioms operacijoms pritaikytos operacinės, tačiau ligoninė jau yra parengusi ir pateikusį investicinį projektą jos įrengimui.

Nematoma darbo pusė

Traumatologai bendradarbiauja su chirurgais. Būna, jog kartais operaciją pradeda vieni, o baigia kiti. Dažniausiai taip atsitinka, kai tenka skubiai operuoti po avarijų atgabentus sužeistuosius.

Tiesa, gydytojai pastebi, kad avarijose smarkiai nukentėjusių pacientų skaičius yra gerokai sumažėjęs, tačiau priėmimo skubios pagalbos skyriuje darbo vis tiek netrūksta.

„Planinių operacijų skaičiai yra tik dalis mūsų atliekamo ir matomo darbo. Gydytojai ortopedai traumatologai budi ir priėmimo skubios pagalbos skyriuje, kur konsultuoja pacientus ir atlieka nedidelės apimties operacijas tiems ligoniams, kuriems nėra reikalingas stacionarus gydymas“, – pasakojo gydytojas D.Steponkus.

Pagal statistiką, daugiausia pacientų priėmimo skubios pagalbos skyriuje tenka būtent gydytojams ortopedams traumatologams, kurie per daugelį darbo metų jau yra spėję susikurti ir savų apsaugos nuo nelaimių priemonių.

Ligoninės vyr.gydytojas D.Steponkus šypsojosi, kad budėdamas priėmimo skyriuje niekad ten nesinešdavo laikraščių, nes pastebėjo, kad kai tik šiai taisyklei nusižengdavo, traumuotų pacientų pasipildavo lyg iš gausybės rago.

Gydytojų stiprybė – vienybėje

Juokas juokais, tačiau gydytojai neslėpė besidžiaugiantys, kad jų darbas Šilutės ir kitų rajonų gyventojų labui nenueina veltui ir yra įvertintas.

„Mūsų stiprybė yra vienybėje. Kartu dirbdami esame daug padarę. Daug mažiau šilutiškių šiandien vaikščiotų sveiki ir apskritai vaikščiotų, jeigu nebūtų patekę pas mus. Miestas nėra didelis, tad parduotuvėje, gatvėje ar šventėse tenka sutikti buvusius pacientus, ranką iš dėkingumo paspaudžia ir meras, ir asocialus žmogus“, – pasakojo ligoninės vyr. gydytojas.

Be abejo, kartais gydytojai sulaukia ir nemalonių priekaištų, keiksmų, tačiau supranta, kad į Traumatologijos skyrių pacientai dažnai patenka kentėdami skausmus, todėl pasitaiko, kad nesuvaldo savo emocijų. O ką tuomet lengviausia aprėkti, jei ne šalia stovintį gydytoją?

„Kartą vieno paciento mama priekaištavo, kodėl jos sūnui, praėjus dviem savaitėms nuo delnikaulio lūžio, vis dar skauda ranką. Moteris kartojo, kad jos sūnus ranką labai saugo ir tik kartą dalyvavo bokso varžybose“, – prisiminęs neįprastą istoriją šypsojosi D.Steponkus.

Dar įdomesnių dalykų yra regėjęs skyriaus vedėjas A.Valodska. Kartą Šilutės, Klaipėdos ir Kauno medikams teko ieškoti siuvėjos sėdmenyse įstrigusios adatos. Tačiau ji buvo įlindusi taip giliai prie kaulo, kad ištraukti jos nepavyko.

„Iš Sovietsko tarybiniais laikais parvažiavęs žmogus skundėsi, kad jam labai skauda pakinklius. Padariau rentgeno nuotrauką ir matau, kad ten bent dešimt adatų susmaigstyta. Pasirodo, girtas vyras kažkur sutiko nepažįstamą kompaniją, kartu dar kažkur nuėjo, o ryte pabudęs vienas pajuto, kad kažkas negerai kojai“, – pasakojo skyriaus vedėjas A.Valodska.