Gyvatės metai pažėrė gaisrų ir didelių nuostolių

gaisras IMGP2944 copyPraėjusieji metai Šilutės rajonui buvo labai nelaimingi ta prasme, kad liepsnų liežuviai kraštiečių turtą laižė kur kas dažniau nei 2012-aisiais. Žymiai daugiau nei užpernai 2013-aisiais gaisrai padarė ir nuostolių. Didžiausi nuostoliai priskaičiuoti metų pabaigoje, kuomet, kaip įtariama, buvo padegtos dviejų stambių rajono ūkininkų daržinės su šieno ir šiaudų atsargomis.

Bet kitu aspektu Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) kolektyvas 2013-ųjų nepeikia, mat ir finansavimo pakankamai skirta, ir kuro užteko, ir gavo naujus gelbėtojų drabužius.

Žuvusių – mažiau, traumuotų – daugiau

2012 metais Šilutės rajone kilo 230, o pernai – 256 gaisrai. Vien praėjusį gruodį užregistruoti 9 gaisrai, kurių padaryta žala siekia net 118 435 litus.

Iš viso pernai liepsnos sunaikino gyventojų turto maždaug už 1 milijoną 217 tūkstančių litų. O užpernai gaisrų nuostoliai buvo gerokai mažesni – 734 450 litų.

Didžiausius nuostolius pernai patyrė du ūkininkai: J.K. iš Saugų seniūnijos Kebelių kaimo ir A.S. iš Kintų seniūnijos Paurų kaimo. Pirmajam spalio pabaigoje kilęs gaisras padarė beveik pusę milijono litų žalos, o antrajam lapkričio pradžioje įsipieskę du gaisrai atnešė apie 100 tūkst. litų nuostolių.

2013-aisiais gaisrai mūsų rajone nusinešė 3 žmonių gyvybes, o pernai žuvo vienas žmogus. Užtat gaisruose traumuotų žmonių pernai buvo daugiau – 5. Užpernai traumas patyrė tik 1 žmogus.

Siautėja padegėjai

Pagrindinė gaisrų priežastis išlieka ta pati – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. 2012 m. dėl šios priežasties rajone kilo 160 gaisrų, o pernai – 192. Užtat, matyt, geriau prižiūrime savo atžalas, nes su ugnimi žaisdami vaikai 2012-aisiais sukėlė 5, o 2013-aisiais – 3 nelaimes.

Net dvigubai išaugo gaisrų, kilusių dėl elektros įrangos eksploatavimo taisyklių pažeidimų, skaičius: tokių atvejų užpernai užregistruota 8, o pernai – net 16.

Krosnių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų -atvirkščiai – perpus sumažėjo, nes dėl šios priežasties kilusių gaisrų užpernai buvo 20, o pernai – 10.

Vis siautėja padegėjai: 2012 m. užregistruota 11 padegimų, o 2013-aisiais – 19.

Pernai gerokai dažniau degė gyvenamieji pastatai – 33 kartus (net 5 iš jų – paskutinį metų mėnesį). O užpernai tokių gaisrų buvo 26.

Tvartai, garažai ir kiti kiemų statiniai liepsnojo pastaruosius dvejus metus vienodai dažnai – po 30 kartų. Taip pat degė prekybos, mokymo, kultūros ir administraciniai pastatai.

Savaeigis transportas degė 16 (2012 m.) ir 14 (2013 m.) kartų.

Dažnai dega šiukšlių konteineriai: užpernai – 53, o pernai – 36 kartus.

Bet dažniausiai gaisrai kyla atvirose teritorijose: 2012 m. tokių suskaičiuota – 94, o 2013 m. – net 140.

Pernai smarkiai padaugėjo ir gelbėjimo darbų – Šilutės PGT vyrai į juos skubėjo net 152 kartus, kai užpernai – 120 kartų. Potvynio pavojuje atsidūrusieji pernai gelbėti 28 kartus, užpernai – nė karto, Kelių eismo taisyklių pažeidėjams gelbėtojų pagalbos prireikė atitinkamai 17 ir 21 kartą.

Gamtos stichijų padarinius pernai ugniagesiams teko šalinti žymiai rečiau (6 kartus) nei užpernai (49 kartus).

Užpernai PGT vyrai 3 kartus ieškojo skenduolių, o pernai tokių darbų jiems neteko atlikti. Padaugėjo gyvūnų gelbėjimo atvejų (2012 m. – 1, 2013 m. – 6) ir gelbėjimo darbų buityje (23 kartus 2012 m. ir 43 kartų 2013 m.).

Dažnai gelbėtojai talkina ir kitoms specialiosioms tarnyboms: 20 kartų užpernai ir 36 kartus pernai.

Ugniagesiai metų nepeikia

Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas sako, kad 2012-ieji metai tarnybos darbuotojams buvo nelabai sunkūs.

Anot R.Mačijausko, svarbiausia yra tai, kad šilutiškių „neskriaudžia“ Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos apskrities valdyba. Pernai Šilutės PGT ugniagesiams buvo skirta nauja apranga, nauji šalmai, kuro taip pat buvo skirta tiek, kiek reikia.

R.Mačijauskas pasvarsto, kad taip galbūt yra todėl, jog Šilutės ugniagesiai – gelbėtojai turi daugiausia darbo, palyginti su kitais Klaipėdos apskrities rajonais.

Dabar šilutiškiai laukia tik naujojo PGT pastato statybų pradžios, kuri turėtų būti pradėta 2015-ais metais.