Rita Latvėnaitė-Kairienė – pedagogė, poetė, prozininkė, su naujausia knyga debiutuoja vaikų literatūroje. Knygą iliustruoti pasikvietė patyrusią, bet novatorišką dailininkę Ievą Babilaitę. Abiem sutarus, atsirado keistuolis rausvas paršelis Asis. Nežinot tokio? Kas tas Asis? Dailininkė yra du kartus apdovanota už gražiausias iliustracijas Lietuvos knygos meno konkurse.
R. Latvėnaitė-Kairienė baigusi studijas Vilniaus universitete, grįžo į Klaipėdą, dirbo laikraščio „Klaipėda“ redakcijoje, o nuo 1988 metų – Klaipėdos „Aukuro“ vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 2009 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, parašiusi: „Rašaluotų pirštų pėdos“ (2000 m.), romaną „Šauksmas“ (2007m., 2009 m.), novelių rinkinį „Civilizuotos mintys apie karvę“ (2009 m.) ir gyvenimo apmąstymų knygą „Nesuvalgytos atostogos Šveicarijoje“ (2016 m.), „Kas tas Asis“ (2018 m.).
Į Saugų J. Mikšo pagrindinę mokyklą rašytoja atvyko susitikti su jaunaisiais skaitytojais, norėdama juos supažindinti su nepaprastu knygos herojumi paršeliu Asiu.
Viešnią pristačiusi pedagogė Irena Rimkuvienė prašė papasakoti, kaip tokiai kūrybiškai asmenybei, „paskendusiai“ pamokų sūkuryje ir moksleivių rašto darbų taisyme, pavyksta rasti laisvo laiko knygų rašymui? Kaip dažnai nubudus naktį tenka užrašyti gražiausias mintis? Kas tas Asis? Kas tai per knyga? Ar sunku rašyti vaikams?
Po klausimų lavinos rašytoja, pasidžiaugusi gausiu jaunųjų bičiulių būriu, ėmė pasakoti kaip vaikystėje kūrė pirmąjį eilėraštį. Bet pripažinimo nesulaukusi susivokė, kad norint tapti poete ar rašytoja, neužtenka tik pažinti raides ir mokėti rašyti. Reikia dar ir ypatingo kūrybinio talento.
Pedagogę ir rašytoją visuomet žavėjo kitokie – talentingi, jautrūs, nesuprasti žmonės. Savo kūryba ji norinti atkreipti visuomenės dėmesį į kitokį pasaulį, kuriame gyvena ir likimo nuskriausti, negalios ištikti bei siekia, kad tas kitoks pasaulis būtų suprastas. Vaikams stengiasi parodyti, kad visuomet galima rasti išeitį net iš sudėtingiausių gyvenimo situacijų ir tos išeities nebūtina ieškoti vienam. Puikiausiu pavyzdžiu gali tapti paršelis Asis, kurio keistoki nuotykiai virsta nuostabia, pamokančia pasaka su prūsiško paveldo, simbolių ir motyvų prieskoniu. Visų įvykių sūkuryje, vežimaityje sėdintis pašelis Asis – draugiškas, truputį išdykęs, nes trokšta daryti gerus darbus ir dovanoti gerą nuotaiką visam jį supančiam pasauliui.
Padėkojus rašytojai už skirtą laiką, visi atsisveikino, o panorusieji įsigyti knygą su autorės autografu sustojo į eilutę.