Gyvenimas be dietų ar daug dienų, įveikiant netinkamos dietos pasekmes?

sxc hu nuotrGegužės 6-ąją minima tarptautinė Diena be dietų, – primena Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Lietuvoje ši diena pažymima nuo 2002 – ųjų.

Dieną be dietų daugelyje šalių atkreipiamas dėmesys į netinkamų dietų žalą, pasisakoma prieš patyčias ir diskriminavimą dėl pernelyg didelės kūno masės, patariama, kaip išvengti valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos, persivalgymo) ir gyventi mėgaujantis kokybišku ir saikingu maistu.

Valgymo sutrikimai yra klastingos ligos, neretai išsivystančios kaip dietų pasekmė. Įveikiant jas, svarbus supratimas, pagarba sveikstantiems, pagalba norintiems sveikti.

„Gerk gėrimą, kad troškimas užgestų, valgyk, kad „dūšia“ kūno nepamestų“

Patarlės žodžiai neginčytini, bet… Bent pusė žmonių, kurie laikosi dietų, jas nutraukę, persivalgo. Ir tai lemia ne „atsipalaidavimas“ ar valios trūkumas, o fiziologiniai ypatumai.

Po „dienos be dietų“ gyvensime, kaip įpratę, t.y. daug dienų su dietomis. Dalis mūsų, ypač jaunų, ieškosime specialistų pagalbos, turėsime įveikti emocinį valgymą (valgymas nejaučiant alkio ir sotumo, kai valgoma labai nusiminus ir neturint su kuo pasidalyti džiaugsmu; „Dienos  be dietų“ pradžia – 1992-ieji, kai vienas Jungtinės Karalystės leidinys paskelbė žinią apie „negalėjusios įveikti savo storumo“ dvylikametės mergaitės savižudybę).

Graikų kalbos žodis diata reiškia gyvenimo kelias arba gyvenimo būdas. Dieta taip pat apibūdinama kaip sveiko ar sergančio žmogaus mitybos režimas. Kai kurie mūsų dietą suprantame pernelyg siaurai: kaip maisto ribojimą ar jo stoką, kaip programą, kurios reikia, kad atitiktume „standartus“, išvengtume užuominų, jog „reikėtų sublogti“.

Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimas parodė, kad pastarąjį dešimtmetį vyravo nutukimo mažėjimo tendencija. Vis dėlto antsvorio turinčių žmonių nemažėja, nutukusių lietuvių daug: 11,3 proc. vyrų ir 15,2 proc. moterų. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, gyventojų mityba palanki lėtinėms ligoms išsivystyti.

Mitybą būtina keisti ar bent stipriai koreguoti, mokant visuomenę bei skatinant ugdytis sveikos ir tinkamos mitybos įpročius.

80 proc. moterų nors kartą gyvenime išbandė kokią nors dietą. Apie 85 proc. žmonių, laikęsi griežtos dietos ir ją nutraukę, nusivilia, kadangi jų kūno masė netrukus pasidaro kokia buvusi ar net didesnė – kūnas, patyręs kalorijų stoką, kiekvieną jų ima saugoti. Dėl griežtos dietos sulėtėja medžiagų apykaita, gali padaugėti alkio hormono grelino ir sumažėti vadinamųjų sotumo hormonų. Šie pakitimai išlieka netgi praėjus metams po dietos.

Specialistai pataria: dieta, arba gyvensenos ir mitybos būdas, turi tarnauti jūsų sveikatai ir gerai savijautai.

Tinkama dieta ir saikas

Lietuvos funkcinės ir senėjimo prevencijos medicinos draugijos prezidentas gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas žodį dieta sieja su apibūdinimu tinkama: „Dieta – tam tikras maitinimosi būdas ir maisto produktų pasirinkimas, o ne kalorijų ar maisto produktų ribojimas. Tinkama dieta suteikia geresnę savijautą, nes gerina sveikatą ir teikia energijos.“

Tinkama dieta turi atitikti šiuos kriterijus:

a) aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis: baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais ir mineralais;
b) užtikrinti optimalią medžiagų apykaitą ir organizmo funkcionavimą;
c) užtikrinti gerą savijautą;
d) neprovokuoti sveikatos sutrikimų, kurie lemia ir medžiagų apykaitos ligas.

Informavo Jolanta Šaltenienė
Ryšių su visuomene specialistė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.