Gyvenimas su šizofrenija – iššūkis, kurį galima įveikti

sizofrenijaPsichinė sveikata – sudėtinė žmogaus sveikatos dalis. Stiprios psichinės sveikatos žmogus lengviau įveikia stresą, geba palaikyti gerus santykius su šeima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir už juos atsako, džiaugiasi gyvenimo pilnatve ir tą malonumą išreiškia aplinkiniams.

Kai žmogaus organizme sutrinka vidinė pusiausvyra, dažnai pablogėja ne tik psichinė sveikata, bet ir fizinė. Sutrikusi sveikata tampa milžiniška problema pačiam žmogui, jo šeimai, taip pat visuotine sveikatos, socialine ir ekonomine problema.
Siekiant atkreipti visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į psichikos ligų problematiką, spalio 10-ąją visame pasaulyje buvo minima Psichikos sveikatos diena.

Šiemet – dėmesys šizofrenijai

Kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) skaičiavimai, 12 proc. visos pasaulio ligų naštos priskiriama psichikos sveikatos problemoms. Ateityje ši procentinė dalis gali gerokai padidėti, jei nebus mažinami psichikos sveikatą žalojantys veiksniai ir nebus ieškoma reikiamų išteklių psichikos ligoms gydyti.

Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,6 proc. gyventojų, o pasaulio gyventojų – apie 1 proc.
Šizofrenijai gydyti vidutiniškai per metus skiriama 27 mln. litų. Vaistų šizofrenijos gydymui kompensavimas vienam pacientui per metus kainuoja apie 1700 litų.

Matydami, kiek nuostolių kelia psichikos sveikatos pablogėjimas, suprantame, kad nepakankamai investuojama į sveikatą. Akivaizdu, kad psichikos sveikata – „apleista“ visuomenės sveikatos sritis. Psichikos ligų prevencijai, ankstyvam šių ligų išaiškinimui bei efektyviam gydymui neskiriamas reikiamas dėmesys.

Šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema – „Gyvenimas su šizofrenija“. Šia aktualia tema PSO siekia atkreipti visuomenės dėmesį į neteisingą šizofrenijos, kaip nepagydomos ligos, supratimą, kad sergantieji gebėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenija yra lėtinė psichinė liga, kuri palaipsniui pažeidžia mąstymą, jausmus, valią ir suvokimą.
Ligos simptomai: mąstymo sutrikimas, nenuoseklumas, haliucinacijos, kliedesiai. Sergantysis ilgainiui keičiasi: jis ima gyventi tarsi „nerealiame pasaulyje“, jam sunku išlaikyti dėmesį, sunkiau mokytis, dirbti, jis ima elgtis kaip koks nors ypatingas asmuo, manyti, kad aplinkiniai jam linki blogo, stengiasi pakenkti.

Jis pradeda lėčiau kalbėti, lėtėja jo mąstymas, nenori ką nors veikti, jį apima apatija, nesugeba prisižiūrėti, sumenkėja jausmų gama, išnyksta susidomėjimas gyvenimu, nutrūksta kontaktai su šeima. Ligai būdingi pasikartojantys priepuoliai ir geros būsenos laikotarpiai. Pavojingiausi – pirmieji 6 ligos metai, kuomet įvyksta daugiausia savižudybių.

Statistiniais duomenimis, 50 proc. sergančiųjų šizofrenija bando žudytis, 10 proc. nusižudo. Jei sergantysis šizofrenija išgyvena iki 60 m., vyresniame amžiuje ligos simptomai tampa mažiau išreikšti.

Pasveikti visiškai ar iš dalies yra galimybė, ypač tiems asmenims, kuriems liga diagnozuojama pradiniuose etapuose, jei parenkami tinkami vaistai ir gydymo metodai, ligoniai turi šeimos palaikymą bei geresnes socialines garantijas.

Faktai apie šizofreniją

* Vidutiniškai 24 milijonai pasaulio gyventojų serga šizofrenija.
* Liga paprastai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar jaunystėje: vyrams 15-25 metų, moterims 25-35 metų.
* Šizofrenija daugiausia serga 15-35 metų amžiaus asmenys.
* Daugiau nei 50 proc. sergančiųjų šizofrenija negauna tinkamo gydymo.
* 90 proc. sergančiųjų šizofrenija ir nesigydančiųjų yra besivystančiose šalyse.

* Sergantiesiems šizofrenija pagalba turi būti teikiama bendruomeniniu lygiu, aktyviai į veiklą įtraukiant šeimą ir bendruomenę.
PSO pažymi, jog labai svarbu kompleksinis šios ligos gydymas. Atslūgus ligos paūmėjimui, tokie asmenys turi būti integruojami į visuomenę ir mokomi joje gyventi. Dažnai liga paūmėja vien dėl to, kad žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, izoliuotas. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad tokie žmonės susiduria su kasdiene diskriminacija mokslo, gyvenamojo būsto ar darbo srityse.

Tik 20 proc. šia liga sergančiųjų sėkmingai įsilieja į darbo rinką. Kai kurios šalys tokiems ligoniams net neleidžia dalyvauti visuotiniuose balsavimuose, tuoktis ar turėti vaikų.

Svarbu neužmiršti, kad svarbią pagalbą tokiems žmonėms galėtų teikti pirminės sveikatos priežiūros specialistai.

Didelės įtakos turi litis ir fosforas

Psichinę sveikatą lemia daugybė veiksnių: tai ir cheminių elementų pusiausvyra organizme, ir genetinės savybės, ir socialinė aplinka, kurioje mokomės, dirbame, ilsimės.

Neseniai mokslininkai nustatė glaudžią sergamumo nervų ligomis sąsają su cheminiu dirvožemio balansu. Vietovių, kurių dirvožemyje rasta daugiau fosforo ir ličio, gyventojai turi mažesnę riziką susirgti nervų ligomis, tarp jų ir šizofrenija.

Atlikus Baltijos jūros šalių tyrimus, nustatyta, kad sergamumas šizofrenija bei kitomis nervų sistemos ligomis yra gerokai didesnis Skandinavijos valstybėse negu Lietuvoje ar Estijoje. Štai Suomijos dirvožemyje mažiausiai minėtų elementų ir sergamumas nervų ligomis čia yra didžiausias.

Kiekvienas iš dalies esame atsakingi už tai, kad sergančiųjų psichikos ligomis gausėja, o jų atskirtis didėja. Tolerancija psichikos ligoniams ir jų integracija, nuoširdus rūpestis psichikos ligonių išgyvenimais ir pagalba turėtų būti skatinama nuosekliai ir jau nuo mažų dienų darželiuose ir mokyklose.

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.