Gyventojai šiemet nusiteikę labiau taupyti

Lėtėjanti ekonomika, infliacija ir kylančios palūkanų normos verčia Lietuvos gyventojus peržiūrėti savo finansinį elgesį: vieni šiemet nusiteikę mažinti išlaidas pramogoms ar atsisakyti atostogų, kiti – didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tik 1 iš 10 gyventojų įsitikinęs, kad įpročių nereikės keisti.

Sausį „Sprinter“ vykdytos apklausos duomenimis, dėl lėtėjančios ekonomikos 40 proc. apklaustųjų planuoja mažinti išlaidas pramogoms, sveikatinimui, grožio procedūroms, atsisakyti nebūtinų pirkinių. Apklausą inicijavusio Medicinos banko atstovo teigimu, dėl sparčiai brangstančių prekių ir paslaugų gyventojai yra priversti koreguoti savo finansinį elgesį.

„Natūralu, kad keičiantis ekonominei situacijai keičiasi gyventojų elgesys. Bazinių poreikių patenkinimas visada bus pirmoje vietoje, o pramogos, sveikatinimas ar grožio procedūros nėra pirmo būtinumo paslaugos, tad dažniausiai pasirenkama taupyti jų sąskaita“, – komentuoja Medicinos banko atstovas Julius Ivaška.

Mažėjančias išlaidas nebūtinoms prekėms rodo ir Lietuvos banko duomenys: metų pabaigoje šalyje reikšmingai sumenko informacinių ir ryšių technologijų įrangos, kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų, drabužių ir avalynės pardavimai. Paskutinį 2022 m. ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,2 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus.

„Iš vienos pusės toks taupymas signalizuoja mažėjančią gyventojų perkamąją galią, iš kitos – jis gali būti nulemtas atsargumo. Su ankstesniais ekonominiais iššūkiais susidūrę, taip pat mažesnes pajamas turintys gyventojai labiau linkę kaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams“, – pastebi J. Ivaška.

35 proc. respondentų šiemet planuoja didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tarp jų daugiausia aukštesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų. 28 proc. respondentų šiemet planuoja rinktis kuklesnes atostogas ar jų visai atsisakyti. Tarp jų daugiausiai 26-45 m., žemesnio išsimokslinimo apklaustųjų.

Ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) ketina atidėti mažiau pinigų taupymui. Pasak Medicinos banko atstovo, namų ūkių indėlių augimo tempas sulėtėjo dar pernai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tad atsižvelgiant į infliaciją bei kylančias palūkanų normas šiemet didelio indėlių augimo nesitikima.

„Šiuo metu gyventojai didesnę pajamų dalį skiria išaugusioms išlaidoms padengti, tad taupymui skiriama mažesnė suma. Kita vertus gyventojai šiuo metu nerimauja dėl infliacijos poveikio jų santaupoms, todėl atsargiau vertinama galimybė atsidėti ateičiai ar investuoti tam skiriant itin dideles sumas“, – sako J. Ivaška.

Naujausiais duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai sąskaitose turėjo apie 21,6 mlrd. eurų.

Apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų nuomone, infliacija, lėtėjanti ekonomika ir kylančios palūkanų normos neturės įtakos jų finansiniam elgesiui.

Pagal BNS inf.