Nuo 2006-ųjų Šilutėje ir visose rajono seniūnijose vykdomi UAB „Šilutės vandenys“ vandentvarkos projektai vienus gyventojus džiugina, kitus piktina.
Žinia, nepatogumų dėl gatvėse vykdomų statybos darbų patiria ne vienas: vienam teko medelį ar krūmą perkelti į kitą vietą, kitam atrodo, jog šulinys kaimynui įrengtas arčiau namo nei jam, trečiam tapo sunkiau įvažiuoti į kiemą.
Bet nenuginčijama pozityvi šių įgyvendinamų projektų reikšmė: įrengus nuotekų tinklus ir valymo įrenginius kur kas mažiau teršime aplinką, taigi visi gyvensime ekologiškesnėje, vadinasi – ir sveikesnėje aplinkoje.
Apie įgyvendinamus projektus ir gyventojų pretenzijas „Šilutės naujienų“ skaitytojams pasakoja „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas MARKVALDAS.
Tiesti tinklai, dygo siurblinės
130 794 826 litų – tokia bendra nuo 2006-ųjų Lietuvoje vykdyto Nemuno žemupio baseino vandentvarkos projekto vertė. Net 80 proc. šių pinigų skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, likusius 20 proc. pridėjo LR Vyriausybė ir Savivaldybė. Šis projektas baigtas įgyvendinti užpernai.
Šilutės rajone vykdyti projektai vadinosi „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šilutės rajono savivaldybėje I ir II dalis“ ir „Švėkšnos ir Šilutės nuotekų valyklų rekonstravimas“. Bendra jų vertė 35,6 mln. litų.
A.Markvaldas pasakoja, jog vykdant projektus Šilutės Darbininkų kvartale buvo paklota 1,96 km buitinių nuotekų tinklų, Naujakurių kvartale – 11,19 km tinklų ir pastatytos 4 nuotekų siurblinės. Švėkšnoje paklota 4,13 km vandentiekio ir 5,27 km nuotekų tinklų bei pastatytos 3 nuotekų siurblinės.
2,27 km magistralinių vandentiekio tinklų atsirado Traksėdžių gyvenvietėje, buitinių nuotekų tinklai (3,88 km) pasiekė Ramučių gyvenvietę, čia dar išdygo ir siurblinė. Siurblinė pastatyta ir Grabupiuose, o iki gyvenvietės nutiesta 2,17 km nuotekų tinklų.
Rekonstruoti valymo įrenginiai
Daug darbų atlikta Švėkšnoje. Čia rekonstruoti valymo įrengimai, pritaikant juos prie šių dienų gamtosauginių reikalavimų.
Įgyvendinant Švėkšnos nuotekų valyklos rekonstrukciją buvo demontuoti senieji statiniai, o jų vietoje atsirado naujas lengvų konstrukcijų pastatas. Jame įrengti parengtinio valymo įrenginiai, elektros ir automatikos valdymo spintų patalpa, operatorinė, orapūtinė, bei perteklinio dumblo tankinimo ir sausinimo patalpa, o po ja – perteklinio dumblo stabilizavimo rezervuaras.
Taip pat pastatyti nuotekų biologinio valymo įrenginiai, kuriuose numatytas papildomas azoto šalinimas šiuolaikiškais metodais.
Taip pasiekta, kad jau ir Švėkšnoje visi nuotekų valymo technologiniai procesai yra automatizuoti, tad nuotekos dabar išvalomos ypač patikimai. Rekonstruoti ir Šilutės valymo įrengimuose esantys du radialiniai sėsdintuvai. Šie pirminiai nusodintuvai buvo pastatyti dar 1988 metais. Jų paskirtis – atskirti iš nuotekų lengvai nusėdančias smulkias daleles, vadinamąjį „žaliąjį“ dumblą, kuris nenusdėda smėliagaudėse. Taip sumažinama biologinių valymo įrenginių apkrova.
Tiesa, valymo įrengimuose stovi 3 tokie nusodintuvai, bet vieną jų vandentiekininkai jau buvo rekonstravę anksčiau.
Dirbama visose seniūnijose
Visai neseniai vandentiekininkai baigė dar 5 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo projektus, kurių finansavimo sutartys pasirašytos pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Aplinka ir darnus vystymasis“.
Įgyvendinus šiuos projektus beveik 6 km nuotekų tinklų jau įrengti Pagryniuose, 6,5 km – Švėkšnoje, kiek mažiau – Grabupiuose, Traksėdžiuose, Rusnėje. Pastarajame miestelyje pagal ES reikalavimus rekonstruoti valymo įrengimai.
A.Markvaldas pabrėžia, kad nors statybos darbai šiuose objektuose jau baigti, realiai eksploatacijai jie dar nepriduoti. Mat tokiems objektams skiriamas 1 metų vadinamasis garantinis laikotarpis, kurio metu dar gali būti sutrikimų, remontų.
Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija vyko Inkakliuose, Saugose ir Vainute, šie darbai baigti šiemet liepą. Be to, Kintuose, Inkakliuose, Rusnėje, Macikuose, Armalėnuose, Švėkšnoje, Vainute ir Saugose jau pakloti nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai, kurių bendras ilgis 33 km.
Artimiausiuose planuose – nuotekų valymo infrastruktūros plėtra Šilutėje, Katyčiuose, Usėnuose ir Žemaitkiemyje. Kitų metų sausį bus baigta dumblo pūdymo – džiovinimo įrenginio statyba Šilutės valymo įrenginiuose. Kartu vyks Usėnų ir Katyčių valymo įrenginių rekonstrukcija, kurią baigti planuojama 2013-ųjų gruodį.
Dar vienas projektas „Juknaičių gyvenvietės vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statyba. Valymo įrenginių rekonstrukcija“ turi būti užbaigtas 2015 metais.
Bus ir nubaustų
Visa tai – skaičiai, už kurių slepiasi žmonės ir jų gyvenamosios aplinkos pasikeitimai. Taip pat – ir vandens tiekėjų problemos. Pagrindinė jų – žmonės vis dar labai vengia jungti savo namų nuotekų sistemas prie magistralinių tinklų. Tai blogai, mat Europos Sąjunga lėšas panašiems projektams įgyvendinti skiria pagal prisijungti turinčių gyventojų skaičių, o projektus užbaigtais laiko tik tada, kai prisijungia ne mažiau kaip 95 proc. numatyto gyventojų skaičiaus.
Jei numatyto skaičiaus nesurenkama, ES gali paprašyti, kad dalį lėšų padengtų juos vykdžiusi įmonė.
Situacija Šilutėje kol kas prasta. Štai užbaigus pirmąjį projektą prisijungti prie vandentiekio tinklų turėjo 940, prie nuotekų tinklų – 5217 namų. Prisijungė tik atitinkamai 854 ir 3179 vartotojai. Tiesa, jau žinoma, kad iki 2013-ųjų pabaigos prie vandentiekio tinklų prijungs dar 444, o prie nuotekų – 598 vartotojai. Pasak A.Markvaldo, tai padėtį išgelbės.
Kodėl taip vengiame šiuolaikiškai tvarkyti nuotekas, gyventi švariau ir ekologiškiau? Pagrindinė priežastis, anot A.Markvaldo, paprasta – sąmoningumo trūkumas. Vis dar nepajėgiame suprasti, kad aplinkos švara, o kartu ir mūsų pačių sveikata labai priklauso ir nuo mūsų pačių.
Abejingumą lemia ir tai, kad iki šiol rajone niekas nepajėgia sukontroliuoti nuotekų išvežimo iš išgriebimo duobių – jas veža, kas nori, ir pila, kur patinka. Tai nulemia paprasta matematika. Jeigu už maždaug 10 kubinių metrų nuotekų atidavimą į nuotekų tinklus šeimai tektų kas mėnesį sumokėti apie 40 litų, tai dabar pilietis gerokai sutaupo, nes jas išveža kartą per pusmetį.
Apie rajono Tarybos patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles girdėjo visi, dauguma žino ir apie jų punktą, kuriame kalbama apie nuotekų tvarkymą. Jau sudaryta ir komisija, kuri lanko gyventojus, šalia kurių namų praeina magistraliniai nuotekų tinklai, bet jie nėra prie tų tinklų prisijungę. Tikrinama, ar žmonės turi dokumentus, įrodančius, kur dėjo savo išgriebimo duobės turinį. Pasak A.Markvaldo, net 95 proc. aplankytųjų tokių dokumentų neturi.
Tų nesusipratusiųjų iki šiol bausti dar neskubėta. „Bet nubaustų bus, nes prisijungimas prie magistralinių tinklų numatytas LR Statybos įstatyme“, – aiškiai patikina Šilutės vandentiekininkų vadovas.
Nepatenkintų yra daug
Trasas įrenginėjantys statybininkai paprastai dviem gretimiems namams įrengia vieną atvadą nuo magistralinių tinklų. Kurioje vietoje įrengti šulinį, kaimynams leidžiama pasirinkti patiems, kad abiems būtų vienodos sąlygos prisijungti. Tačiau dėl to paprastai ir kyla konfliktai, nes susitarti geranoriškai kaimynams dažnai būna per sunku. Tokių atvejų, anot A.Markvaldo, neišvengiama nė vienoje gyvenvietėje.
Jei geranoriško kaimynų susitarimo nesulaukia, statybininkai šulinį įrengia toje vietoje, kuri numatyta techniniame projekte.
Daug žmonių nepatenkinti dėl tų nepatogumų, kurie kyla statybų metu. Žinia, išardyta gatvių danga, netvarkingi įvažiavimai į kiemus, medeliai ar krūmai, kuriuos tenka perkelti į kitą vietą, – malonumas menkas. Vieni supranta, kad sunkiasvorė technika oru neatskris, kad neišardžius gatvės dangos tinklų nepaklosi, o neišardžius gėlyno šulinio toje vietoje neįrengsi, ir kantriai kenčia tuos nepatogumus. Kiti gi suskumba rinkti „Šilutės vandenų“ ar laikraščių redakcijų telefonus ir skųstis.
„Stengiamės darbus organizuoti taip, kad žmonėms būtų kuo mažiau nepatogumų, visada reaguojame į jų pageidavimus“, – sako A.Markvaldas. Anot jo, tie, kas domisi projektų eiga, turi „Šilutės vandenų“ telefonus, atvyksta pasitarti, ir kylančios problemos nesunkiai išsprendžiamos kartu.