Lietuvos gyventojų pasitikėjimas interneto portalais yra kiek mažesnis nei popierine spauda, radiju ar televizija, – praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 28 d., pranešė visuomenės apklausos duomenis pristačiusi Kultūros ministerija.
Vertindami žiniasklaidą skalėje nuo 1 iki 5, apklausoje dalyvavę lietuviai laikraštį įvertino 4,05 balo, televiziją – 4,09 balo, radiją – 4,13 balo, o interneto portalus – 3,83 balo.
Tautinių mažumų – rusų ir lenkų – tyrimas parodė, kad ir jos mažiau pasitiki interneto portalais (3,83 balo). Televizija tautinių mažumų apklausoje surinko 3,73 balo, radijas – 4,01 balo, laikraščiai – 3,8 balo.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuomonės apklausą Kultūros ministerijos užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, buvo apklausti 1 008 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Lietuvos tautinių mažumų tyrime apklausti 504 to paties amžiaus žmonės. Tyrimas atliktas pernai rugsėjo 17 – spalio 25 d.
Komentarai
„Džiugu, kad tradicinė profesionali spauda vis dar Lietuvos žmonėms yra patikimas informacijos šaltinis. Tai yra ir akivaizdus Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos aktyvios pozicijos nuopelnas. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse dar 1996 m. buvo užrašyta, kad tą kodeksą kolegos tvirtino ne tik suvokdamivisuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą. Tada kolegos teigė, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, bet ir ankstesnės jų kartos. Šiandien visuomenės nuomonės tyrimai parodo, kad net ir išgyvendama sunkius laikus profesionali spaudos žurnalistika žmonėms kelia daugiau pasitikėjimo nei neribotus plotus turintis internetas. Tai įpareigoja. Žinau, kiek daug kainuoja šiandien parengti profesionalų straipsnį ar tyrimą, tai atspausdinti ir pristatyti skaitytojui. Pasitikėjimas spausdintine žiniasklaida atsako į paprastą klausimą – kokia ateitis laukia tradicinės spaudos. Tos redakcijos, kurios ne vien pelno vaikosi, o brangina savo reputaciją ir žmonių pasitikėjimą, turi gražiausią ateitį. Galbūt tai padės ir verslui bei politikams suvokti, kurios sritys nusipelno didžiausių investicijų“, – samprotauja Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Tiek ir internetinėje žiniasklaidoje, tiek ir popierinėje galima rasti įvairios kokybės pranešimų. Kiekvienas žmogus turi gebėti pasirinkti. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu popierinei spaudai reikia pakovoti už savo pozicijas. Valstybė daug investavo į naująsias technologijas, kuo pasinaudojo ir naujosios žiniasklaidos priemonės. Tuo tarpu popierinė spauda tokios paramos niekada nebuvo sulaukusi. Štai ir pernykštis Seime ištartas pažadas sumažinti spaudai PVM iki 5 proc., o tai atitiktų ES vidurkį, liko šiemet neištesėtas. Kitose Europos šalyse padėtis kitokia. Vokietija gali būti pavyzdžiu daugeliui šalių. Jos tradicijų nenugali internetas, laikraščių skaitomumo rodiklis daug didesnis nei Baltijos valstybių. Šiemet du kartus lankiausi Romoje, ten prie spaudos kioskų tebesidriekia eilės, žmonės skaito laikraščius kavinėse, gatvėse, diskutuoja, ten žymiai mažiau galvų, sukištų į telefonus. Skandinavijoje valstybiniu lygiu remiamos laikraščių skaitymo ir prenumeravimo tradicijos. Modernėjančiose visuomenėse skatinamas naujų tradicijų kūrimas, kuris susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis, bet tai nėra priežastis nepadėti patikrintoms spaudos tradicijoms. Tai padėtų išlaikyti spausdintą žiniasklaidą kokybišką ir populiarią“, – mano Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė.
„Apklausos rezultatus patvirtina ir nemažėjantis „Kauno dienos“ prenumeratorių būrys. Nepaisant to, kad interneto portalai jau daug metų bando įpiršti mintį, kad spauda miršta, to neįvyksta. Naujausios pasaulinės tendencijos rodo, kad spauda net stiprina savo pozicijas, pasitelkdama ir interneto erdvę. Dienraščiai priversti keisti strategijas ir konkuruoti ne naujausiomis žiniomis, bet išskirtinėmis publikacijomis, tyrimais, analitiniais straipsniais“, – teigia „Kauno dienos“ vyr. redaktorius Arūnas Andriuškevičius.