Šiomis dienomis Šilutės rajoną turėtų pasiekti 2 000 biodegraduojančioms atliekoms skirtų kompostavimo konteinerių. Didžioji dalis jų – net 500, pagal pirminį planą bus išdalinti Šilutės seniūnijoje, likusios seniūnijos gaus po 150 konteinerių.
Tad gyventojai turėtų žaliąsias ūkio ir virtuvės atliekas krauti į tuos konteinerius.
Kompostavimo konteinerius dalina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).
Vykdydamas įsipareigojimus Europos Sąjungai iki 2013 m. į sąvartynus iš viso atliekų kiekio atvežti ne daugiau kaip 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų, KRATC Klaipėdos regiono savivaldybėms išdalins net 10 000 kompostavimo konteinerių.
Konteinerio talpa – 620 litrų.
Pirmieji eksperimentiniai 270 konteinerių prieš trejus metus buvo skirti Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybėms. Šiemet, pasinaudojęs ES lėšomis, KRATC nusipirko dar 10 000 konteinerių.
Šilutei, kaip ir daugeliui kitų Klaipėdos regiono savivaldybių, jų teko kiek palaukti: pirmieji 1 600 konteinerių gavo Klaipėdos miesto gyventojai, dar 100 – nidiškiai.
Šilutės rajonui skirtų konteinerių visiems norintiems vargu ar pakaks. Pasak savivaldybės vyr. specialisto – aplinkosaugininko Remigijaus Rimkaus, bus atsižvelgiama į nustatytas konteinerių suteikimo sąlygas. Remiantis jomis, pirmumo teisę gauti konteinerį turi Šilutės rajone gyvenantys ir už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokantys gyventojai. Prašytojas už šias paslaugas negali būti skolingas.
Prašymą gauti kompostinį konteinerį reikės pateikti savo seniūnijai, tačiau kol kas prašymai dar nepriimami.
R.Rimkus sako, kad jei norinčiųjų gauti kompostavimo konteinerius bus gerokai daugiau nei pačių konteinerių, reikės nustatyti ir kitas jų išdavimo sąlygas. Įvertinus pareiškėjų kiekį ir jų atitikimą kriterijams, kompostavimo konteineriai turėtų būti paskirstyti pagal kreipimosi pirmumą.
Konteineriai bus suteikiami individualaus namo, kotedžo, sodo valdos savininkui ar nuomininkui. Tačiau R.Rimkus neabejoja, kad kompostinius konteinerius galės gauti tikrai ne visi sodininkai.
„Jei žmogus sode augina daržoves, vaisius, nupjautą žolę juk gali kompostuoti ir kur nors daržo kampe“, – sakė jis.
Pasak KRATC projektų vadovo Olego Anapolskio, gyventojai žaliosioms ir virtuvės atliekoms kompostuoti skirtus konteinerius gaus nemokamai ir neribotam laikui. Tačiau konteinerį sugadinus tektų padengti jo vertę – sumokėti 212 litų.
Atlikę antrą regiono savivaldybių atliekų monitoringą ir atskyrę bei pasvėrę iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių atvežtas buitines atliekas, KRATC specialistai nustatė, kad pavasarį regiono šiukšliadėžėse akivaizdžiai padaugėjo žaliųjų atliekų, kurias mesti į komunalinių atliekų konteinerius draudžiama.
„Tai yra blogai, nes nupjauta žolė, šakos ir kitos žaliosios atliekos turi būti atskirtos nuo buities atliekų ir kompostuojamos“, – sakė KRATC ekologė Ramunė Šličienė.
Aplinkosaugos specialistai teigia, kad žaliosios ir virtuvės atliekos Lietuvoje sudaro beveik pusę visų komunalinių atliekų. Jas tinkamai išrūšiavus mažiau lėšų reiktų atliekų tvarkymui, o šalies sąvartynai tarnautų ilgiau.