Gyventojus pribloškė nediduko balkono remontas: kaina išsipūtė iki 10 tūkst. litų

Balkonai Silutes bustas1 copyBūtų juokinga, jeigu nebūtų pikta, – tokiais žodžiais savo pasakojimą pradeda grupė šilutiškių, gyvenančių pačiame miesto centre – Lietuvininkų g. 24 name. Ir tas „pikta“ – dėl vos 3 kvadratinių metrų balkono, kurio remontas jiems atsiėjo… daugiau nei 10 tūkstantėlių.

Ne iš kelmo spirti ir skaičiuoti šiek tiek gebantys vyrai tikina, kad tokį remontą būtų nesunkiai pasidarę vos už du, daugių daugiausia – už tris tūkstančius litų. Tačiau galimybės rinktis jie neturėjo – viską organizavo namo administratorius UAB „Šilutės būstas“.

Tačiau administratorius irgi turi prievolių, kurias išgirdę gyventojai taria: „Neduok Dieve gyventi kultūros paveldo name…“

„Kestartis“ dirbti negalėjo?

Minėtasis balkonėlis p. Leono buto dalis, bet kadangi tai yra namo fasado dalis, o 1910-aisiais statytas namas – Valstybės saugomas architektūros paminklas, jo remontas tampa visų namo gyventojų prievole.

Kad ta prievolė būtų įgyvendinta, „Šilutės būstas“ pradėjo rūpintis dar pernai. Tiksliau, susirūpinti įmonę privertė šilutiškiai, kuriems teko nelaimė eiti pro tą namą, o einant jie vos išvengė… plytos per galvą. Tuomet ir pasipylė skambučiai „Šilutės būstui“, ir sukruto namo techninės priežiūros vadovė Rita Šulcienė bei įmonės viršininkas Aleksas Kvederis.

„Šilutės būstas“, pasak gyventojų, gal metus iš visų septynių namo patalpų savininkų kas mėnesį rinko po papildomus 20 litų to balkono remontui. Vėliau prie namo pasirodė UAB „Kestartis“ vyrai ir jų vadovas Jonas Gavėnia.balkonas namo fasadas

Bet remontininkus sustabdė Savivaldybės paminklosaugininkė Reda Švelniūtė. Pastebėjusi, kad tokiame objekte vyksta remontas, paminklosaugininkė pasiteiravo, ar statybininkai turi licenciją remontuoti valstybės saugomą objektą.

Darbų vadovas J.Gavėnia reikalingų dokumentų nepristatė, todėl darbai buvo nutraukti.

Balkone įrengė… baseiną

Bet neilgam. Netrukus į Leono balkoną vėl lipo tos pačios įmonės statybininkai. Žinia, 3,3 kv. m balkone tiek ir to darbo, tad, nors ir dirbę, anot balkono savininko, kas antrą dieną, statybininkai greit su Leonu atsisveikino.

Anot vyro, statybininkai nuėmė sluoksnį balkono grindų grunto, nuo gatvės pusės pamūrijo kelis lopus ištrupėjusios plokštės, ant kurios laikosi balkonas. Dar nupjovė metalinius turėklus ir išsivežė neva restauracijai, o po kelių dienų juos atvežė ir vėl privirino.

Bet Leoną nustebino, kad ant „restauruotų“ turėklų metalo taip ir liko atšokusių rūdžių gabalai. Vyras sako išsikvietęs darbų vadovą J.Gavėnią ir R.Šulcienę, ir pabaksnojęs  pirštu į tas rūdis.

Baksnojo jis ir į balkono grindis, mat „Kestarčio“ statybininkai, Leono žodžiais tariant, jo balkone padarė… baseiną. Tiksliau, betonuodami grindis jokio nuolydžio į lauko pusę nepadarė, todėl vyras greit sumetė, kad po kiekvieno lietaus savo balkonėlyje galės plautis kojas…

Ir vėl grįžo statybininkai, vėl vežėsi techniką ir pjovė ką tik paklotas cementines balkono grindis – darė nuolydį.

Už atliekų išvežimą – 700 Lt, už projektą – 3300 Lt

Bet galutinai visų butų savininkus šokiravo darbų perdavimo – priėmimo akte nurodytos sumos. Štai kad ir tas pats metalo rėmų atnaujinimas, akte įvardijamas kaip „remontas, apdorojimas antikorozine sistema bei nudažymas“, įvertintas apytikriai 850 litų.

Namo savininkus pribloškė ir kitos sumos. Pavyzdžiui, akte nurodoma, kad tik nuo 3,3 kv. m balkono grindų ir gal pusmetrio jo pamato iš gatvės pusės statybininkai surinko… visą toną statybinio laužo. O jo išvežimas akte įvertintas 700 litų.

balkonas savininkas„Mes gi būtume tą cementą kibirais išsinešę ir juo takelių duobes kieme užpylę, juk tai ne koks plastikas, o plytgaliai ir cementas“, – dejuoja gyventojai, tokias kainas laikantys apiplėšimu.

Žmonės tvirtina, kad iš anksto jie nei su projektu, nei su darbų sąmata nebuvo supažindinti, susirinkimas dėl balkono remonto nebuvo surengtas.

Nagrinėjant darbų perdavimo – priėmimo aktą stebina ir kiti skaičiai. Štai tik už pastolių iki II aukšto pastatymą statybininkai prisiskaičiavo 1152 litus ir nurodė, kad prie to mažučio balkonėlio pastolių buvo pastatyta net 50 kv. m.

 

Rodydami Leono darytas nuotraukas, gyventojai sako suskaičiavę, kad galėję būti daugių daugiausia koks 15 kv. m pastolių.
O vien tik už balkono turėklų nupjovimą darbų užsakovai ir atlikėjai priskaičiavo 138 litus.

Iš viso balkono remonto darbų akte yra net 17 punktų, o bendra remonto vertė pasiekė 6903,86 Lt sumą.

Bet ir tai dar ne viskas, už ką turės sumokėti namo butų savininkai. Balkonėlio remonto projektas kainavo net 3300 litų! „Naujo sodo namelio projektas kainuoja tik 3000 litų“, – už galvų imasi žmonės.

Įdomumo dėlei klausiame, kiek jie patys manytų esant teisinga sumokėti už tokį balkono remontą arba už kiek tokius darbus (jei galėtų) patys ir pasidarytų. „Turėklo atnaujinimui gal kelių šimtų ir reikėtų, bet visą balkoną daugių daugiausia už 2000 tūkstančius būtume padarę“, – sako vyrai.

Todėl raginami pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, namo gyventojai nesutiko to padaryti. Raštu sudėstę visas savo pretenzijas, tokį raštą jie įteikė „Šilutės būsto“ vadovui A.Kvederiui.

Nemokėti neturi teisės

Direktorius netrukus parengė atsakymą, kurį komentavo kartu su R.Šulciene.

Jiedu pateikia 2013 m. balandžio 10 d. vykusio namo gyventojų susirinkimo ir vėliau visiems patalpų savininkams išsiųstų registruotų laiškų kopijas. Juose surašyta visa informacija apie balkono remonto būtinybę, apie tai, kad reikės projekto, kokia bus remonto tvarka.

Yra ir tų pačių metų lapkritį namą apžiūrėjusios komisijos ir UAB „Senamiesčio projektai“ eksperto Jakovo Mendelevičiaus pasirašytas aktas. Jame net paryškintomis raidėmis įrašyra: „Balkonas yra avarinis“.

O darbų įkainiai, anot A.Kvederio, ne šilutiškių išgalvoti, jie galioja visoje Lietuvoje. Šiek tiek kainos keistis gali nebent dėl skirtingų panaudotų medžiagų kainų ar kiekių.

A.Kvederis ir R.Šulcienė sutinka, kad sodo namelio projektas galbūt kainuoja panašiai, bet tokie nameliai nėra kultūros paveldo objektai, kuriems rengiant projektus privalu laikytis įvairių reikalavimų. Valstybės saugomų objektų projektai ir statybos yra žymiai brangesni.

„Dar laimė, kad nereikėjo atlikti pastato istorinių ir kitokių tyrimų. Jei būtų reikėję, projekto suma būtų išaugusi bent trigubai. O mūsų balkono remasrajone yra ir tokių pastatų, kuriems reikia ir tokių tyrimų“, – sako R.Šulcienė.

Statybinių atliekų, pasirodo, negalima išmesti, kur sugalvojus, jas statybininkai privalo sutvarkyti pagal nustatytą tvarką ir išvežti. Jei jie tokias atliekas paliktų, kur sugalvoję, sumokėtų solidžias baudas.

„Namo administratorius apskritai privalo viską daryti griežtai pagal reikalavimus, nes jei jų nesilaikytų, vėliau įvykus bent menkutei avarijai privalėtų sumokėti milžiniškas baudas“, – sako A.Kvederis.

Leonas, pasak „Šilutės būsto“ vadovo, dėl galimo „baseino“ savo balkone sunerimo per anksti – tuomet, kai darbai dar nebuvo baigti.

Balkono remontui buvo panaudotos namo kaupiamojo fondo lėšos – 694 litai bei 900 litų namo eksploatacijos lėšų. Likusi suma išdalinta patalpų savininkams pagal jų valdomą plotą, tad jiems dar liko sumokėti nuo 300 iki 800 litų. Šias sumas galės sumokėti per 8 mėnesius.

Anot A.Kvederio, nemokėti už atliktus darbus gyventojai neturi teisės, nes patalpų savininkų prievolė – proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas statiniui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas – numatyta Civiliniame kodekse.

Licencijos yra

O kaip su „Kestarčio“ licencija remontuoti valstybės saugomus pastatus?

Paminklosaugininkė R.Švelniūtė tikina dirbančių statybininkų daugiau neužtikusi, o pamačiusi tik galutinį rezultatą – baigtą remontą. Todėl prieš savaitę kvietė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistų komisiją. Komisija konstatavo, kad remontas atliktas laikantis projekto, kad namo fasadas ir pats balkonas po remonto nepakito.

Balkono remonto byloje įsegtos dviejų statybininkų licencijos remontuoti kultūros paveldo objektus. Šie vyrai pagelbsti statybinėms organizacijoms, kai prireikia darbus atlikti valstybės saugomuose objektuose. Taip, pasak R.Šulcienės, šiandien dirba daug įmonių.

Šios licencijos buvo pateiktos ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui.

Tačiau namo gyventojų tokie atsakymai netenkino. Todėl jie surašė dar vieną paklausimą „Šilutės būstui“, kreipėsi ir į Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistus, svarsto galimybę ir bylinėtis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.