Dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios sukčiavimo schemos yra bandymas apgauti skambinant telefonu, siunčiant SMS žinutes, taip pat investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas pasinaudojant elektronine prekyba.
„Sukčiai naudojasi nuolatiniu mūsų prieinamumu. Apklausoje vyresni žmonės dažniau mini susidūrę su sukčių skambučiais, o jaunesni nurodė patyrę daugiau jų atakų SMS žinutėmis. Nusikaltėliai smarkiai dirba – kuria vis labiau įtikinamus tekstus, piešia tikroviškai atrodančias interneto svetainių klastotes ir atlieka kitus namų darbus tam, kad kuo efektyviau išviliotų mūsų duomenis. O kadangi mes esame kone nuolatos prieinami, tikimybė, kad sulauksime apgaulingo skambučio ar žinutės yra labai didelė“, – sakė „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad patyrusieji bandymus apgauti sako, jog sukčiai dažniausiai kalba rusų kalba.
Baltijos šalyse, Latvija išsiskiria sukčių skambučių gausa – net 71 proc. latvių per metus yra sulaukę bent vieno sukčių skambučio. Tačiau Latvijoje sukčiavimo SMS žinutėmis pasitaikė tik 35 proc., Lietuvoje 48 proc. ir Estijoje 44 proc. Lietuvoje 27 proc. žmonių patyrė investicinių sukčių bandymą juos apgauti, kitose Baltijos šalyse tokių atvejų mažiau – Estijoje 20 proc., Latvijoje – 16 proc.
64 proc. lietuvių mano, kad finansinio sukčiavimo atvejų per pastaruosius metus padaugėjo. Tyrimas rodo, kad Lietuvoje dėl sukčių apgaulės gyventojai ne tik neteko savo lėšų, bet ir patyrė psichologinių sunkumų, jų įrenginiai buvo užkrėsti kenkėjiškomis programomis, padaryta žala reputacijai.
Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.
Pagal BNS inf.