Gyvulininkystės inovacijų projektas teikė abipusę naudą

 

chickens-eating-wheat-861x576Spalio mėnesį Marijampolės kolegija baigė vykdyti projektą „Mikotoksinų poveikio mažinimo technologijų demonstravimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose“. Jį vainikavo konferencija. Pasak projekto vadovės Ilonos Kauzonienės, visos planuotos veiklos – bandymai, seminarai, darbas grupėse ir lauko dienos – pavyko sėkmingai, visi suplanuoti rodikliai buvo pasiekti.

Apibendrino projektą

Ilona Kauzonienė pasakojo, kad projekto metu vykusiose lauko dienose ir seminaruose buvo nagrinėjami specifiniai technologiniai klausimai, o konferencijoje visa informacija apibendrinta ir pateikta platesniam klausytojų ratui.

Projekto vadovė Ilona Kauzonienė atkreipė dėmesį į mikotoksinų poveikį, darantį įtaką gyvulių sveikatingumui ir produkcijos kokybei. Pasak jos, nesilaikant mikotoksinų prevencijos bei pašarų laikymo sanitarinių-higieninių reikalavimų, vertingi pašarai gali tapti nekokybiški ir net pavojingi gyvulių sveikatai. Siekiant užtikrinti maisto saugos grandinę, būtina tirti gyvuliams šerti skirtų grūdų užterštumą mikotoksinais. Mikotoksinų kiekybinis nustatymas, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis brangiai kainuojančios laboratorinės įrangos bei patyrusio personalo. Todėl ieškoma alternatyvių ir pigesnių mikotoksinų kiekybinių nustatymų metodų bei būdų.

Vykdant projektą „Mikotoksinų poveikio mažinimo technologijų demonstravimas, siekiant gerinti produkcijos kokybę gyvulininkystės ūkiuose“ buvo atlikta 10 parodomųjų bandymų, kuriuose dalyvavo 10 grupių narių ir 20 savanorių, perskaityta 40 pranešimų, vyko 4 lauko dienose ir 16 seminarų, kuriuose dalyvavo virš 240 dalyvių.
Beveik visi projekto dalyviai potencialiai susiduria su mikotoksinų žalingu poveikiu gyvūnų organizmui ir gyvūninės kilmės maisto produktų kokybės problematika. Pranešėjai konferencijos metu aiškino, kaip žmonių sveikatą veikia per gyvūninės kilmės produktus plintantys mikotoksinai, kokia yra šių produktų, užterštų mikotoksinais, vartojimo rizika.

Išmoko naują metodą

Projekto vadovė Ilona Kauzonienė, paklausta, kuo šis projektas buvo naudingas Marijampolės kolegijos bendradarbiams ir ūkininkams, teigė, kad pastarieji išmoko taikyti naujus metodus, padedančius nustatyti ūkiuose užaugintuose grūduose esančių mikotoksinų kiekį, kurie naudojami atrajojantiems bei monogastriniams gyvūnams šerti bei valdyti gyvūninės kilmės maisto produktų kokybę gyvulininkystės ūkiuose.

„Nuolat bendravome ir bendradarbiavome su ūkininkais. Vykdant bandymus jiems iškildavo įvairiausių klausimų, tad tekdavo paaiškinti, kaip pritaikyti naujas technologijas ekstremaliais atvejais“, – sakė Marijampolės kolegijos projekto vadovė.

Ilona Kauzonienė teigė, kad ūkininkų patirtą naudą sunku pasverti. Pasak pašnekovės, juntama, kad projekto dalyviai liko patenkinti tuo, ką sužinojo, ir tuo, ką išmoko. Jie prašo mūsų ir ateityje juos įtraukti į projektus bei suteikti galimybę susipažinti su naujomis technologijomis ir Marijampolės kolegijoje atliekamais tyrimais.

„Mes, projekto vykdytojai, dalyvaudami šiame projekte jutome didelį moralinį pasitenkinimą, nes sulaukėme grįžtamojo ryšio. Džiaugiamės, kad galėjome perteikti savo žinias, o ūkininkams jos buvo naudingos, – pabrėžė Ilona Kauzonienė ir pridūrė, kad projektas suteikė jiems galimybę tobulėti. – Projekto metu nuolat gilinomės į mokslo sukauptas žinias, tobulinome savo pranešimus ir informaciją bei stengėmės, kad ji būtų kuo suprantamesnė ūkininkams.“

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.