Retas šilutiškis neparodys savo svečiui Šilutės muziejaus filialo, vokiečių kilmės rašytojo Hermano Zudermano memorialinio muziejaus Macikuose. Vienok dabar jau svarstoma šio muziejaus perkėlimo į H.Šojaus dvarą galimybė.
Apie tai prabilta neseniai vykusiame H.Šojaus muziejaus Stebėtojų tarybos posėdyje. Savivaldybės administracijos atstovas muziejaus Stebėtojų taryboje – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis iškėlė klausimą, ar naudinga laikyti Macikuose esantį vokiečių rašytojo memorialinį muziejų.
Išlaikyti muziejų netikslinga?
H.Zudermano memorialinis muziejus yra buvusiame Macikų dvare (3 km nuo Šilutės) – name, kuriame 1857 metų rugsėjo 30-ąją ir gimė šis žymus vokiečių kilmės rašytojas. H.Zudemano Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimo tematikos kūriniuose „Lietuviškos apysakos“ 1917 (liet. rink. „Kelionė į Tilžę“, 1960), „Lietuviškos apysakos“ (pilnas rinkinys) 1996 (išleido Šilutės H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas) poetizuojama Pamario krašto gamta ir žmonės.
Ekspozicija, skirta H.Zudermano gyvenimui ir kūrybai įamžinti, tame name buvo atidaryta 1984 m. Joje – daugiau kaip 100 eksponatų: fotografijų, knygų, dokumentų.
Abu rašytojo H.Zudermano tėvai yra palaidoti senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse.
V.Pozingio nuomone, laikyti mažai lankomą muziejaus filialą ir jo darbuotoją – pusę salės prižiūrėtojo etato – nėra tikslinga. Anot V.Pozingio, ten autentiškos tik kelios knygos ir senos durys, istoriniame name esančios patalpos nepatrauklios, nes seniai neremontuotos. Jis mano, kad toks visame pasaulyje žinomo žmogaus pristatymas vargu ar yra tinkamas ir patrauklus lankytojams, be to, trūksta ir sklaidos apie paties rašytojo nuopelnus.
V.Pozingis įsitikinęs, kad į Šilutę atvykę svečiai apie rašytoją galėtų sužinoti ir H.Šojaus dvare įsikūrusiame muziejuje. O tie, kas visgi norėtų pamatyti išlikusį jo gimtąjį namą, galėtų nuvažiuoti ir į Macikus.
Savivaldybė neinvestavo
Šilutės H.Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė mano kitaip, ir pasak R.Šikšnienės, tai ne jos vienos nuomonė. Štai spaudoje pasirodžius informacijai apie tai, jog norima uždaryti H.Zudermano muziejų, viena šilutiškė paaukojo net 1000 eurų šiam muziejui ir išreiškė norą, kad Šilutėje vėl kurtųsi literatūrinis H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas – jo veikloje ir ji pati mielai dalyvautų.
Priminsime, kad šis klubas aktyvios veiklos nebevykdo jau keletas metų.
Pasak R.Šikšnienės, iki šiol į H.Zudermano memorialinį muziejų niekas ir neinvestavo, išskyrus du atvejus: H.Zudermano klubas Vokietijoje savo lėšomis pagamino, atvežė ir pakabino informacinę lentą apie šios vietos svarbą, ir pats Šilutės muziejus 2008-aisiais parengė projektą ir gavo apie 14 000 litų namo sienai tvarkyti. Tad akivaizdu, kad savivaldos dėmesio šiai vietai irgi trūko.
Šiemet gegužės 16-ąją muziejus gavo elektroninį laišką, kuriame pranešama, jog liepos mėnesį į Šilutę atvyksta vokiečių literatūros tyrinėtojas dr. Walter Rix. Jis dar 1980 m. yra išleidęs monografiją apie rašytoją H.Zudermaną „Hermanas Zudermanas. Kūriniai ir kūryba“ („Hermann Sudermann. Werk und Wirkung“).
W.Rix pažadėjo atvežti į Šilutę daugiau eksponatų rašytojo muziejui.
Tai, anot R.Šikšnienės, būtų puiki proga susiburti literatūros gerbėjams ir galbūt įkurti literatų klubą.
Negalime pakeisti žmogaus gimimo vietos
Ilgametės istorikės ir muziejininkės R.Šikšnienės pastebėjimu, į memorialinius muziejus lankytojai plūsta ne tam, kad pamatytų tik konkrečius istorinėms asmenybėms priklausiusius daiktus ar buities rakandų likučius. Tiksliau – ne tik tam. Jie eina todėl, kad nori pamatyti apylinkes, kur tos asmenybės gimė, augo, pajausti tą laikmetį, tą aurą, kurioje jos kūrė ir pan.
„Mes juk negalime pakeisti vietos, kurioje žmogus gimė“, – reziumuoja direktorė. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko ir H.Zudermano gimimo vieta turėtų būti puoselėjama ir saugoma.
Štai pernai muziejų Macikuose aplankė 158 žmonės, šiemet – jau 30. Pasak R.Šikšnienės, tai nėra dideli skaičiai, bet vis dėlto tai yra žmonės, kuriems tai rūpi ir yra įdomu.
Direktorė neneigia, kad galbūt ir patys muziejininkai pernelyg mažai reklamavo šį savo filialą, gal todėl jis ir tapo toks primirštas. Tačiau tam buvo ir objektyvių priežasčių: daug metų trukęs H.Šojaus dvaro remontas, vėliau – eksponatų perkėlimas iš senojo muziejaus atėmė daug muziejininkų laiko, ir jėgų visam kam nebepakako.
Kol kas V.Pozingio idėja taip ir liko iškelta, kitos (ar tos pačios) mintys dėl H.Zudermano memorialinio muziejaus likimo bus svarstomos kitame Stebėtojų tarybos posėdyje. Jis numatytas tuoj po Šilutės miesto šventės, gegužės 31-ąją.
