Vasara – atostogų metas. Dažnam keliautojui, auginančiam naminį gyvūnėlį, norisi per atostogas pasiimti ir augintinį. Tokiais atvejais dažnai trūksta informacijos, ko reikia, kad gyvūnas galėtų saugiai keliauti drauge.
Keturkojai keliauja su europietiškais pasais
Per atostogas daug žmonių keliauja po Europą su savo augintiniais. Šunys, katės, šeškai gali drąsiai vykti į Europos Sąjungos šalis, tik jiems būtina turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą – ES gyvūno augintinio pasą.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Sirutkaitytės, pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, o jame pateikiama informacija patvirtina gyvūno tapatybę ir sveikatos būklę. Lietuvos šunų, kačių, šeškų pasuose informacija pateikiama dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.
„Per metus Lietuvoje išduodama apie 6–7 tūkst. gyvūnų augintinių pasų, kurie pripažįstami visose ES valstybėse narėse. Be to, kai kurios ne ES šalys, pavyzdžiui, Norvegija, Šveicarija, Kroatija, taip pat pripažįsta ES gyvūno augintinio pasus“, – teigė VMVT atstovė. Jei gyvūnas augintinis vežamas į trečiąją šalį arba iš trečiosios šalies į Europos Sąjungos teritoriją, be gyvūno augintinio paso, reikia turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą veterinarijos sertifikatą.
Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento Sauliaus Laurusevičiaus teigimu, ES gyvūno augintinio pasą išduoda privatus veterinarijos gydytojas. Šią paslaugą teikia didžioji dalis Lietuvoje veikiančių veterinarijos gydyklų.
Vykstant su gyvūnu – ir daugiau reikalavimų
Kad būtų galima nustatyti šunų, kačių ir šeškų tapatybę, jiems turi būti implantuota elektroninė mikroschema (e. atsakiklis). Taip pat visi gyvūnai augintiniai privalo būti paskiepyti nuo pasiutligės. Informacija apie skiepus turi būti nurodyta gyvūno pase.
Pasak VMVT atstovės, dėl gyvūno identifikavimo poodine mikroschema šuns, katės ar šeško savininkui reikėtų kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją veterinarijos gydyklose. Paslaugos kaina priklauso nuo to, kokios veterinarijos paslaugos suteikiamos, pavyzdžiui, ar gyvūnui reikia tiesiog gyvūno augintinio paso, ar jį dar ir reikia identifikuoti poodine mikroschema, suleisti vakcinas. Kaina priklauso ir nuo gydyklos įkainių.
Lietuvoje kai kurios veterinarijos gydyklos už ES gyvūno augintinio paso išrašymą ir gyvūno ženklinimą poodine mikroschema vidutiniškai prašo 80–100 litų. Jeigu reikės atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, paskiepyti nuo erkių pernešamų ligų ir kt., veterinaro paslaugų kaina gali gerokai išaugti.
Keliaujant su augintiniais į Airiją, Angliją, Suomiją, Maltą, būtina per 1–5 dienas šunims duoti veterinarinių vaistų nuo kaspinuočio.
„Atsižvelgiant į didelę įvairių valstybių taikomų reikalavimų įvairovę, prieš keliaujant su gyvūnu augintiniu rekomenduojame iš anksto plačiau pasidomėti reikalavimais kitose šalyse, kad kelionės planų nesutrukdytų jokie nesklandumai“ – teigė R.Sirutkaitytė.
Keliaujant skirtingu transportu taikomos skirtingos taisyklės
Būtina susipažinti, kokie reikalavimai taikomi su augintiniu keliaujant lėktuvais, traukiniais, keltais ir automobiliu. Jeigu planuojama naminį gyvūną skraidinti lėktuvu, reikia pasidomėti oro bendrovės taisyklėmis dar prieš perkant aviabilietus.
Nors jos šiek tiek skiriasi, tačiau daugeliu atvejų augintinio šeimininkas bus paprašytas užtikrinti, kad gyvūnas būtų saugioje kelioninėje dėžėje arba narve, turėtų visų privalomų gyvūno skiepų patvirtinimus, sertifikatus ir leidimus įsivežti gyvūną į kelionės tikslo šalį ir turėtų pakankamai vietos narve ir užtektinai maisto bei vandens kelionei.
Paprastai maži gyvūnai iki 8 kg yra laikomi lėktuvo salone, o didesni – krovinių skyriuje. Jei gyvūnas bus gabenamas krovinių skyriuje, keleivis turi atvykti į oro uostą mažiausiai 1 valandą iki skrydžio.
„Lietuvos geležinkeliai“ leidžia gabenti tik naminius gyvūnėlius. Šeimininkas turi turėti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sveikatą ir užtikrinti kitų keleivių saugumą. Vietiniu susisiekimu nemokamai galima vežti smulkius kambarinius gyvūnus, įdėtus į dėžes, pintines ir narvelius, keliaujant 3 klasės vagonuose.
Kitų klasių vagonuose už kiekvieną mokama kaip už 10 kg lydimojo bagažo. Didesniems gyvūnams taikomas didesnis mokestis pagal svorio kategoriją. Tarptautiniuose maršrutuose gyvūnų vežimo sąlygas traukiniais kiekvienoje šalyje nustato geležinkelio transporto vežėjas.
Dauguma laivynų suteikia galimybę plaukti su gyvūnais. Reikalavimai ES yra tokie pat, kaip anksčiau aprašyti oro bendrovių reikalavimai. Šeimininkas turi išsipirkti specialią kajutę arba gyvūnams skirtą specialų narvą, esantį kelte.
Keliaujant su augintiniu automobiliu taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir keliaujant lėktuvu ar laivu. Išsamią informaciją apie kiekvienos šalies ypatybes galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje.