Į gimtinę plūsta tūkstančiai sparnuočių

Kovo 10-ąją minėjome 40-ies paukščių dieną, kuri nuo seno siejama su pirmųjų iš žiemaviečių sugrįžtančių paukščių pasirodymu. Buvo tikima, kad šią dieną kaimuose jau galima pastebėti iki 40 rūšių paukščių. Manyta, kad nuo šios datos į Lietuvą pradeda masiškai grįžti migruojantys paukščiai. O šiemet Ventės ornitologijos stotyje tokių jau sužieduota apie 6000.

Klimatui vis labiau šylant pirmieji pavasario pranašai Lietuvoje kasmet buvo pastebimi vis anksčiau. Dalis rūšių sugrįždavo dar prieš kalendorinį pavasarį, taip signalizuodami apie trumpėjančią žiemą ir besikeičiančią migraciją.

Šiųmetė žiema buvo itin rūsti, gal todėl pagaliau atšilus sparnuočiai tūkstantiniais būriais pasuko gimtinės pusėn. Jau porą savaičių girdime ausiai itin malonius klykiančių gervių ir žąsų balsus. O Ventės ornitologijos stotyje dabar pats darbymetis.

Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys šį pavasarį vadina labai staigiu. Anot jo, vasario 25-ąją dar buvo žiema, o 26-ąją – jau pavasaris. Tądien ir plūstelėjo pempės, varnėnai, vieversiai. Per 3 dienas – vasario 27, 28 ir kovo 1 d. Ventėje iš viso pagauta apie 1500 juodųjų strazdų – kasdien maždaug po 500. „Kai pernai per visą kovą jų buvome pagavę tik apie 60“, – palygina V. Jusys.

Šiemet ypač gausu dirvinių vieversių, kuriuos čia naktimis gaudo ornitologas Vytautas Eigirdas. Štai vieną šios savaitės naktį iki paryčių šių giesmininkų čia sugauta net 150.

Vasario pradžioje ornitologams įkliuvo ir vienas suopis, atskridęs palesti lašinukų. Pasak V. Jusio, šiemet ypač daug suopių žuvo iš bado, mat jų mėgstami peliniai graužikai nuo šalčio slėpėsi urveliuose, tad stambiems paukščiams pritrūko maisto. „Bet rūšis greit atsistatys, gamtoje nebūna tuštumos“, – sako ilgametis ornitologas.

Pamario ornitologai sugalvojo įdomų paukščių viliojimo būdą. Čia naktimis ant šakos kabo kolonėlė su įrašytais giesmininkų balsais, o kiti jų gentainiai, anot V. Jusio, išgirdę širdžiai artimus saviškių balsus, mielai skrenda į gaudykles…

Šiemet ventiškiai žiedelius jau užmovė maždaug 6000 sparnuočių. O juk dar plūstels liepsnelės, zylės, kikiliai ir kiti paukšteliai?..

Beje, nemažai sparnuočių iš šiltųjų kraštų parsineša nemalonius „įnamius“ – prie akių arba snapų įsisiurbusias erkes.

Lietuvoje jau gausu gulbių giesmininkių, pilkųjų gervių, dirvinių vieversių, varnėnų, liepsnelių, pempių, žąsų ir kitų migrantų. Jau stebėti ir pavieniai baltieji gandrai, ir nors Ventėje jų dar nėra, anot V. Jusio, jie jau pakeliui.

Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas sako, kad anksti pasirodę paukščiai ne tik džiugina, bet ir kelia nerimą: sugrįžus žiemiškiems orams po kelionių nusilpę sparnuočiai gali nukentėti, nes ne visi spėtų pasitraukti ten, kur išgyvenimo sąlygos būtų palankesnės. Klimato kaita kai kurioms anksti sugrįžtančioms rūšims gali turėti rimtų pasekmių. Dar nėra aišku kaip sekėsi ir žiemoti pasilikusiems paukščiams – kurapkoms, pelėdoms, naminiams žvirbliams ir kitiems.