Intriguojančiu šūkiu „Biblioteka: spausk Patinka!“ nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjusi Šilutės rajono viešoji Fridricho Bajoraičio biblioteka pažėrė krūvą kiekvieno lankytojo skonį tenkinančių renginių. Rinktis buvo iš ko: diskusijos, seminarai, parodos, vaidinimai, pašnekesiai su kūrėjais intensyviąją savaitę apskriejo kiekvieną bibliotekos filialą visose seniūnijose.
Antradienį Šilutėje viešėjo Kaliningrado Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos nariai, literatai ir istorikai, Kaliningrado srities Černiachovsko miesto rašytojai. Jie pristatyti kaip lietuviško žodžio ir knygos puoselėtojai Karaliaučiaus krašte.
Kaliningrado biblioteka tikisi gauti K.Donelaičio vardą
Kaliningrado L.Rėzos lietuvių kultūros draugijos narė Laima Meščeriakova, žurnalistė, Černiachovsko kultūros paveldo tarybos pirmininkė Galina Kaštanova – Jerofejeva bei Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas – negailėjo komplimentų Pamariui ir pabrėžė, kad išties daug žymių kultūros šviesuolių turi sąsajų su Klaipėdos kraštu.
Trečią kartą Šilutėje viešintis poetas ir rašytojas, fizikos mokslų daktaras B.Bartfeldas, nepaprastai besidomintis Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos istorija bei šiandiena, supažindino šilutiškius su dalimi savo kūrybos iš knygos „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“. Knygoje spausdintus eilėraščius, kuriuose autorius mato mitinę Prūsą, Mažąją Lietuvą ir Karaliaučių, į lietuvių kalbą išvertė geras autoriaus draugas, šviesios atminties rašytojas Rimantas Černiauskas, kilęs iš Švėkšnos.
Turtingų dvasinių įspūdžių, asociacijų ir metaforų sklidini eilėraščiai gimė iš kelionių po Klaipėdą, Vilnių, Kauną, Tauragę, Panevėžį, Priekulę, Šilutę, ir daugelio įdomių susitikimų. Galbūt domėjimasis savo krašto (Kaliningrado sritimi) istorija yra užkoduotas B.Bartfeldo gimimo vietos. Rašytojo vaikystė ir jaunystė prabėgo Trempuose (Novostrojeve) šalia bažnyčios, kurioje tarnavo legendinės Taravos Anikės vyras kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Jonas Partacijus.
B.Bartfeldas prisipažino, kad jam itin svarbi nuoširdi bendrystė tarp Rusijos ir Lietuvos. Darbai, kuriuos atlieka istorikai, kultūrologai, rašytojai atveria kultūrinius tiltus tarp pasaulių, kurie, pasirodo, nėra jau tokie skirtingi.
Itin susidomėję popietės dalyviai sutiko žinią, kad viena iš Kaliningrado bibliotekų siekia gauti lietuvių Homeru vadinamo Kristijono Donelaičio vardo. Šioje bibliotekoje, kurios vedėja Larisa Pšenicina taip pat svečiavosi Šilutėje, yra saugoma didžiausia Kaliningrado apskrityje lietuviškų knygų kolekcija – net 2000 egzempliorių.
„Po kelerių metų sukanka lygiai 300 metų, kai gimė šis didis literatūros klasikas. Mūsų didžiausias tikslas yra šią datą paminėti garbingai – taip, kad apie K.Donelaitį sužinotų kuo daugiau žmonių. Šiuo metu kaip tik vyksta darbai tarptautinei programai organizuoti“, – pasakojo B.Bartfeldas.
Įdomių dalykų rašytojas papasakojo apie gerai mūsų krašte žinomo vokiečių filosofo Imanuelio Kanto kilmę. Jau žinoma, kad I.Kanto protėviai gyveno netoli Klaipėdos, prie Priekulės miestelio. Kanto prosenelis Richardas Kantas kalbėjo lietuviškai, o vokiškai nemokėjo. Vienu metu jis turėjo smuklę Rusnėje, po to vedė smuklės šeimininko dukrą Šilutėje. Filosofo senelis balnius Hansas Kantas gyveno ir mirė Klaipėdoje. I.Kanto tėvas Jonas – Jurgis, negalėjęs jaunystėje išlaikyti balniaus egzaminų Klaipėdoje, greičiausiai dėl tos priežasties persikėlė į Karaliaučių.
Tiesa, žinoma ir tai, kad I.Kanto tėvai iš Kionigsbergo miesto, kuriame susipažino ir susituokė, vienu metu savo gyvenimą kūrė kitur. Tačiau sustoję tarpinėje stotelėje – Karaliaučiuje, ten ir liko. Čia I.Kantas ir gimė.
Įdomu buvo paklausyti ir tarptautinės žurnalistų sąjungos narės, daugelio kraštotyros leidinių, skirtų Černiachovsko (buvęs Įsrutis, Instenburgas) miestui ir jo žmonėms, sudarytojos, aktyvios kultūros veikėjos ir tyrinėtojos G.Kaštanovos – Jerofejevos pasakojimų apie šį miestą. Savo kalbą žurnalistė iliustravo nuotraukomis, atspindinčiomis miesto, kur kažkada gyveno lietuviai, save vadinę lietuvininkais, dvasią.
Dėkodami už nenutrūkstamą tautų bendrystę svečiai Šilutės bibliotekai padovanojo vertingų knygų, su kuriomis galės susipažinti kiekvienas bibliotekos lankytojas.
Stebino renginių gausa ir įvairovė
Šis susitikimas su kaimyninės šalies literatais – vienas iš daugelio renginių, visą savaitę šurmuliavusių po visą pasaulį apglėbiančiais bibliotekos sparnais. Bibliotekos bendraminčiai, rėmėjai, talkininkai, knygas skaitantys, diskutuojantys ir komunikuojantys žmonės nuo pat pirmadienio galėjo rinktis, kuriame iš 26 renginių, kuriuos dovanojo gausi bibliotekininkų komanda, nori dalyvauti.
Skaitytojai galėjo susitikti su Marijumi Budraičiu, Audriumi Šikšniumi, Filomena Kitova, Janina Uktveriene, Antanu A.Jonynu ir daugeliu kitų kūrėjų, pasigrožėti fotografijos darbų parodomis, rinktis edukacinius – praktinius meno terapijos seminarus, muzikinius, teatro kūrybinius vakarus, pašnekesius apie kasdienybę, žmogų, sveiką gyvenseną, laiką ir dar daugelį kitų įdomių užsiėmimų.
„Biblioteka yra žinių siekiančius ir mėgstančius bendrauti žmones vienijanti erdvė, egzotiškoji turgavietė, kurioje galima be pinigų nusipirkti – parduoti savo idėją, sutikti seną bičiulį arba įsigyti būrį bendraminčių, atrasti visą pasaulį, sutelpantį vienoje knygoje arba per sekundę atsivėrusioje kompiuterio laikmenoje! Susitikime!“, – vos prasidėjus 12-ajai nacionalinei bibliotekų savaitei kalbėjo Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė.
Į biblioteką esate kviečiami ir šiandien. 11 val. padiskututuoti tema „Šilutė – Briuselis: 8 metai Europos Sąjungoje“ kviečia laidų vedėjas, žurnalistas Aurimas Perednis ir politologė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto absolventė, doktorantė Monika Kokštaitė.
Nacionalinės savaitės renginių ciklą Šilutės bibliotekoje šiandien tradiciškai užbaigs geriausios 2011 metų bibliotekininkės inauguracijos šventė. Ilgai paslaptyje laikyta geriausios bibliotekininkės pavardė bus ištarta 13 val. bibliotekos konferencijų salėje.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.
Rašyti atsakymą