Tradicinėje keturioliktoje Vilniaus knygų mugėje‘2013 sudalyvavo ir mūsų krašto bibliotekininkai. Laiko parodoje jie neleido veltui – įsiamžino nuotraukoje su prezidente Dalia Grybauskaite, konsultavosi dėl Lietuvininkų tarmės žodyno parengimo leidybai.
Litexpo parodų ir konferencijų centre vykusioje mugėje šįmet dalyvavo 178 šalies ir užsienio leidyklos, 34 svečiai iš visų pasaulio kontinentų.
Originalus šūkis „Čia knygų erdvė – prisijunk!“ nuo vasario 21-osios sostinę Vilnių keturioms dienoms pavertė pasaulio knygų ir knygos kūrėjų meka.
Credo – knyga
Mugės organizatoriai teminių bičiulių, šeimų, nekasdienių pasimatymų su knyga dienų lankytojus pasitiko originaliai išplėstomis renginių erdvėmis, meno dirbtuvėmis, įvairaus turinio pokalbių bei diskusijų magija, netgi – koncertais.
Ir vis dėlto renginio credo – knyga: „…Jei tu mane prisijaukinsi, mes būsime vienas kitam reikalingi“, skelbta mugės kultūros renginių reklamose.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir mero Artūro Zuoko perkirpta simbolinė knygų mugės atidarymo juostelė „nuplaukė“ į atidarymo programos dalyvių – jaunimėlio rankas. O keistuoliai šilutiškiai bibliotekininkai, visai nesikuklindami užkalbino prezidentę Dalią Grybauskaitę ir pakvietė ją įsiamžinti nuotraukoje.
Žodyno parengimas – kruvinas darbas
Pirmąją mugės dieną tradiciškai, kaip ir kasmet, Forumo salėje apdovanoti Knygos meno konkurso „Vilnius‘2012“ laureatai ir atidaryta knygų laureačių paroda. Sausakimšoje Forumo salėje karaliavo gėlės, gerumas ir aplodismentų pliūpsniai.
Pagrindinė Metų premija skirta Ramunei Januševičiūtei už Ramunės Rachlevičiūtės knygos „Andrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas“ apipavidalinimą.
Šilutiškiai bibliotekininkai pasveikino vieną iš šio konkurso dalyvių Ritą Užniežiūtę – Joniškio krašto kalendoriaus‘2013 „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ („Petro ofsetas“, 2012) redakcinės kolegijos narę.
Susitikimo su leidinio redaktore tikslas – konsultacijos dėl Lietuvininkų tarmės žodyno parengimo leidybai.
Pasak R.Urniežiūtės, žodyno parengimas – „kruvinas darbas“, trunkantis apie trejus, o gal ir ketverius metus.
„Bent trys iš žodyno rengėjų turi būti geri lietuvių kalbos ir lietuviškųjų tarmių žinovai, turintys mokslinius laipsnius“, – teigė pašnekovė ir lyg tarp kitko paklausė: „Ar tokių žmonių turite?“.
Kaip pavyzdį knygų redaktorė patarė susipažinti su šviesios atminties kretingiškio Juozo Aleksandravičiaus viso gyvenimo darbu „Kretingos tarmės žodynu“, deja, paskelbtu jau po autoriaus mirties.
Įspėjo nepavėluoti užfiksuoti lietuvininkų tarmę
R.Urniežiūtė prisipažino teigiamai vertinanti Klaipėdos universiteto doc. dr. Jono Bukančio surinktą medžiagą apie lietuvininkų tarmę, tačiau įspėjo, kad labai svarbu nepavėluoti ir paskubėti užfiksuoti visus šios tarmės gyvuosius nešiotojus.
Žmonės išeina ir su savimi išsineša visą tarmės lobyną… Žodynas yra vienkartinis leidinys, todėl būtina tinkamai parengti straipsnių abėcėlinį sąvadą, parinkti žodžių vartosenos pavyzdžius, parengti transkripcijas bei atitikmenis su kitais žodžiais.
„Tai labai ilgas procesas darbo laiko prasme ir brangus – darbo sąnaudų apmokėjimo prasme, jei ieškoma geriausio“, – apibendrino pašnekovė. Ar lemta rastis „Lietuvininkų tarmės žodynui“?
Ir dar… Įsigiję įspūdingąjį „Kretingos krašto žodyną“, susitikę su prof. Domu Kaunu ir, perdavę garsiajam knygotyrininkui šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus dedikuotą naują senųjų atvirukų leidinį „Heydekrug“ (2012), pilni įspūdžių ir atradimų šilutiškiai atsisveikino su keturių dienų pasaulio knygų sostine tapusiu „Litexpo“ parodų ir konferencijų centru.
Viena diena mugėje primena tik trumpą stabtelėjimą ties knygų karalystės slenksčiu. O atminty išlieka vaizdas, kai lankytojai į parodų sales įeina tuščiomis, o išeina su knygų nešuliu…