Pieno produktų reklamoje dažnai girdime, kaip giriamos sveikatai naudingos jų savybės: didina organizmo atsparumą, gerina virškinimą. Susidaro vaizdas, kad jeigu nori būti sveikas, tai užtenka tik skanų jogurtą suvalgyti.
Ką gi slepia užrašas „probiotinis“? Ir ar tikrai toks produktas naudingas sveikatai?
Žarnynas – pilnas bakterijų
Žmogaus žarnyne yra daugiau nei 400 rūšių bakterijų. Viename grame storųjų žarnų turinio gyvena 10-1000 milijardų bakterijų. Sudėtingoje įvairių rūšių sąveikoje kiekviena bakterijų rūšis atlieka tam tikrą vaidmenį, o jų santykis turi įtakos sveikatai. Nuo to, kokios rūšys dominuoja, priklauso ir mūsų sveikata.
Paprastai „vietinės bakterijos“ taip gerai prisitaikiusios prie esamų sąlygų, kad svetimos turi labai mažai galimybių čia įsikurti. „Naujokai“ dažniausiai pašalinami kartu su žarnyno turiniu.
Tačiau kai santykinai padaugėja kai kurių bakterijų ir jos pradeda vyrauti, tuomet gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Pvz, pieno rūgšties bakterijos gamina pieno rūgštį, kuri rūgština žarnyno turinį ir sudaro nepalankias sąlygas žalingoms bakterijoms veistis. Užgožus šias gerąsias pieno rūgšties bakterijas, atsiranda grėsmė susirgti infekcinėmis ligomis.
Tokiu atveju gali pagelbėti papildomas probiotikų vartojimas.
Probiotikai
Probiotikai – tai organizmui naudingos bakterijos (vadinamosios gerosios bakterijos), kurios pagerina virškinimą ir sustiprina imuninę sistemą.
Probiotikų turinčiuose produktuose daugiausia yra dviejų grupių bakterijų: pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillen) ir bifidobakterijų (Bifidobacterium). Jų natūraliai yra ir paprastuose rauginto pieno produktuose, tokiuose kaip jogurtas ar kefyras.
Kartu kaip probiotikai į maisto produktų sudėtį gali įeiti ir mieliagrybiai. Jie labiau atsparūs skrandžio rūgštims nei bakterijos.
Probiotikams pasiekti žarnyną nėra labai paprasta: skrandžio rūgštys ir kitos virškinimo sultys įprastomis sąlygomis naikina su maistu patenkiančius svetimus mikroorganizmus.
Tad net specialiai vartojamus probiotikus žarnyno flora pripažįsta kaip „naujokus“ ir neleidžia ilgam čia įsitvirtinti (tik keletui savaičių). Todėl esant poreikiui probiotikus reikia vartoti reguliariai.
Naudingos bakterijos, net neilgam apsigyvenusios žarnyne, savo buvimo metu daro teigiamą poveikį sveikatai: palaiko floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo.
Todėl pagal sveikos mitybos principus kasdien rekomenduojama išgerti stiklinę kefyro ar jogurto.
Svarbu žinoti
* Kadangi naudingų bakterijų kiekis produktuose laikui bėgant mažėja, maisto produktai su probiotikais turi būti kuo greičiau suvartojami. Be to, efektas išlieka tik keletą dienų ir tam, kad gautume naudos, probiotinius produktus reikėtų vartoti reguliariai.
* Kad pasiektume norimą efektą, vienam gramui probiotinio produkto reikalingas mažiausiai vienas milijonas bakterijų. Todėl rūgusio pieno produktų su įprastomis bakterijomis poveikis nėra toks ryškus kaip produktų, turinčių specialiai išaugintų probiotinių bakterijų. Jos yra atsparesnės ir didesnė dalis ištveria virškinimo procesą.
* Laktozės netoleruojantys žmonės privalo vengti pieno, todėl geriau toleruoja probiotinius pieno produktus. Pieno rūgšties bakterijos padeda virškinti pieno cukrų – laktozę.
* Probiotinių mikroorganizmų yra ne tik jogurtuose ar kituose pieno produktuose. Jei labai trūksta probiotikų (nustatyta disbakteriozė), tikslingiau vartoti farmacinius preparatus su probiotikais kapsulių ar miltelių formoje.
* Kiekviena atskira bakterijų rūšis turi savo ypatingą veikimo būdą. Jei viena pieno rūgšties bakterijų rūšis turi tam tikrą poveikį, tai dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės ir kitos rūšies. Todėl prieš probiotikų vartojimą reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Nauda įrodyta
Tyrimais įrodyta, kad probiotikai stabdo viduriavimą, jei jis yra sukeltas virusų. Jie sumažina viduriavimo trukmę ir stiprumą.
Taip pat turi profilaktinį poveikį: reguliariai vartojant probiotikus, sumažinami arba visai nepasireiškia viduriavimai, kurie dažnai kyla po gydymo antibiotikais.
Tyrimų metu paaiškėjo teigiamas probiotikų poveikis imuninei sistemai, tačiau tai dar nėra galutinai įrodyta. Vienos studijos metu pastebėta, kad mokiniai, kurie reguliariai vartojo probiotikus, rečiau sirgo. Logiška: kai trūksta probiotikų, sutrinka virškinimas, tuomet gali sumažėti organizmui medžiagų pasisavinimas, o trūkstant maisto medžiagų susilpnėja organizmo atsparumas.
Taip pat manoma, kad probiotikai gali sumažinti žarnyne kenksmingų ir vėžį sukeliančių medžiagų koncentraciją. Tačiau ar iš tikrųjų gali sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, dar nėra įrodyta.
Prebiotikai
Probiotikai dažnai painiojami su prebiotikais, tačiau tai – skirtingi dalykai.
Prebiotikai – tai tam tikros balastinės (skaidulinės) medžiagos, kuriomis maitinasi gerosios žarnyno bakterijos. Todėl prebiotikų vartojimas skatina sveikatai naudingų bakterijų augimą, ir jie turi panašią reikšmę kaip ir probiotikai.
Prebiotikų gausu skaiduliniame maiste: kruopų košėse, sėlenose, rupaus malimo duonoje. Rekomenduojamas skaidulų paros kiekis suaugusiajam yra 10-30 g, o vaikui – 0,5 g/kg.