Žuvininkystės tarnyba tęsia europinių ungurių įveisimo darbus skirtinguose Lietuvos regionuose. Paaugintais unguriais jau praturtinti Šilutės, Kaišiadorių, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Trakų ir kitų rajonų vandens telkiniai.
Gegužės mėnesį Šilutės rajone 79 000 paaugintų ungurių buvo įveisti Krokų lankoje. Tai telkinys, kuriame unguriams gyventi ir augti yra puikios sąlygos.
Kuršių marios, Krokų lanka yra ypač palankios ungurių veisimui. Ungurių laimikiai žvejams duoda apie 20 kartų didesnę pridėtinę vertę nei mūsų vandenyse sugaunamos įprastos žuvys – karšiai, kuojos.
Pagauna vis mažiau suaugusių ungurių
Statistiniai verslinės žvejybos duomenys rodo, kad Kuršių mariose suaugusių ungurių versliniai laimikiai kasmet mažėja. Pagrindinė priežastis – sumenkę ungurių ištekliai visame jų gyvenimo areale. Mažiau stiklinės stadijos ungurių atmigruoja prie kontinentino šelfo Ispanijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės krantų. O į šios žuvų rūšies tolimiausius apgyvendintus pakraščius, tokius kaip Baltijos jūra, dėl įvairių veiksnių natūraliai atmigruoja labai maži unguriukų kiekiai.
Visose ES šalyse, kurios yra pasirengusios ir įgyvendina ungurių išteklių valdymo planus, ši problema bandoma spręsti atsivežant ungurius iš šalių, į kurių vandenis jie vis dar atmigruoja. Lietuvoje unguriukai dirbtinai įveisiami į vandens telkinius, kurie nėra veikiami hidroelektrinių, kad šie suaugę galėtų natūraliai migruoti į nerštavietes.
Žuvininkystės tarnyba dalį ungurių išleidžia į upes, kaip kad daro ir kitos Europos Sąjungos šalys. Tam, kad išleisti unguriukai liktų gyventi ir augti upėse, o dalis jų savarankiškai rastų tinkamus jiems gyventi vandens telkinius. Šiais metais paauginti unguriai išleidžiami į Neries ir Nevėžio upes.
Pagal Europos Komisijos dar 2009 metais patvirtintą Lietuvos ungurių valdymo planą, tiesioginis Kuršių marių žuvinimas nėra prioritetinė priemonė, tačiau Krokų lankoje paaugę unguriai pasklis plačiau ir natūraliai pasieks Kuršių marias.
Sveikina pastangas didinti populiaciją
Žuvininkystės tarnyba įgyvendina ungurių valdymo planą nuo 2011 metų. 2018 m. įsigytas rekordiškai didelis stiklinės stadijos ungurių kiekis leis sėkmingai siekti Lietuvos ungurių valdymo plano tikslų įgyvendinimo.
Į Pamario vandenis išleisti unguriai buvo užauginti Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro padalinyje Laukystoje, Mančiūnų kaime, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis įrengtose moderniose uždaro tipo vandens apytakos sistemose, pritaikytose unguriams perlaikyti, karantinuoti bei auginti.
Verslinės žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra” vadovė Siga Jakubauskienė “Šilutės naujienoms” kalbėjo, kad žvejai sveikina žuvininkystės tarnybos pastangas padidinti europinių ungurių populiaciją mūsų vandenyse. Verlininai gali patikinti, kad ungurių įžuvinimo darbai yra naudingi ir ungurių laimikiai akivaizdžiai padidėja po kiekvieno jų įžuvinimo. Beje, ką tik įšleistų ungurių, kol jie taps prekine produkcija, teks palaukti apie 10 metų. Tikimasi, kad ungurių įveisimo darbai nebus vienkartinės akcijos kas dešimtmetį, o vyks kasmet.
Mūsų krašto žuvininkystės mokslininkas Arvydas Švagždys praėjusiais metais atliko tyrimus ir nustatė, kad į žvejų tinklus dažniau patenka įveisti europiniai unguriai, nei čia atplaukę naturalios populiacijos unguriai.