Pernai konfliktais ir nepasitenkinimu rajone garsėję Šilutės neįgaliųjų draugijos Švėkšnos poskyrio neįgalieji, šiemet, regis, nurimo. Šiame poskyryje stojusi ramybė sutapo su naujos pirmininkės – Ingritos RITERIENĖS vadovavimo pradžia.
Be to, poskyrio narių skaičius per tą pusmetį, nuo praėjusio lapkričio vidurio, išaugo nuo 19-os iki 76 žmonių, o tai buvo netikėtumas visai Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos vadovybei.
Apie permainas „Šilutės naujienos“ pakalbino pačią Ingritą. Bet sulaukėme ne atsakymo į savo klausimus: poskyrio pirmininkė gražiais žodžiais apibėrė visus jai padedančius: seniūnijos ir Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vadovus, rajono Neįgaliųjų draugijos vadovus, rėmėjus, pačius poskyrio narius.
Girdėjo kiekvieną žmogų
Kai užsukome į Švėkšnos neįgaliųjų būstinę, čia vyko ką tik iš Šilutės parvežtos „Maisto banko“ paramos dalybos. Kiekvieną žmogų išgirstanti pirmininkė Ingrita sukosi it voverė rate: rašė kam, ko ir kiek skirta, rūpinosi, kad tiems, kas tądien neatėjo, skirti produktai būtų perduoti kitiems, paramos nemažiau reikalingiems.
Dalyboms pasibaigus visi kaip vienas stojo tvarkyti salės, šluoti neįgaliesiems priklausančio kabineto, o kai kurie vyrai pirmininkei ir kavos pasisiūlė išvirti. Kiekvienas, išeinantis su maisto paketais, neužmiršo pirmininkei tarti „ačiū“. Nė vienas neišreiškė nepasitenkinimo.
Laukdami pokalbio, apžiūrėjome seniūnijos pastato vestibiulyje eksponuojamų I.Riterienės gamintų suvenyrų parodėlę. O pasikalbėti prisėdusios Ingritos pirmiausia klausėme, kaip ji visur suspėja ir kaip jai pavyko pasėti tą ramybės ir geranoriškumo sėklą tarp poskyrio narių?
Klausimanija – galimybė tobulėti
„Gal žmonės manimi tiesiog pasitiki? Juk jei nepasitikėtų – neateitų“ – kukliai truktelėjusi pečiais pasako Ingrita. Ir pradeda pasakoti apie naujoves šiame poskyryje.
Klausiame apie pasiryžimą vadovauti seniūnijos neįgaliųjų poskyriui, ir Ingrita neneigia, jog išgirdus tokį pasiūlymą pradžioje jai buvę baisoka. Bet jos bandymai „nusikratyti“ pareigų rezultatų nedavė – patys neįgalieji ją ir ragino, ir drąsino, ir savo pagalbą siūlė.
Ji ir iki tol 3 metus buvo neįgaliųjų poskyrio narė, turėjo jame lyg ir neoficialias pareigas – buvo visų suvenyrų gamintoja. Naginga moteris ir sausas puokštes daro, ir originaliomis pačios rankų darbo žvakidėmis, medeliais ar velykiniais kiaušiniais kolegas nuolat džiugino.
Tokios tradicijos neatsisakė ir tapusi pirmininke. Švėkšnos neįgalieji kas mėnesį renkasi į susirinkimus, kurių metu aptaria visus savo reikalus. Ingrita tiems susitikimams sugalvojo naujovę – parengė, jos pačios žodžiais tariant, klausimaniją apie Švėkšną. Iš anksto apgalvojusi 10 klausimų apie šį miestelį, pačios darytais suvenyrais apdovanoja kiekvieną, atsakiusį nors į vieną klausimą.
„Pirmiausia tai man pačiai yra galimybė tobulėti“, – taip tokį savanorišką įsipareigojimą apibūdina ši moteris. Ji tikina vis dar per mažai žinanti apie miestelį, kuris savu jai tapo prieš 19 metų, atsikėlus iš Saugų.
Susirinkimų metu pagerbiami ir tą mėnesį gimę neįgalieji, juos pasveikina seniūnas Alfonsas Šeputis. Ir jiems dovanojami Ingritos padaryti suvenyrai.
Dėkoja visam būriui padedančių žmonių
Visi, kas nori, į neįgaliųjų būstinę ateina ir kiekvieną ketvirtadienį. Ateina pasidalinti rūpesčiais, padėti pirmininkei suplanuoti būsimus darbus ar tiesiog pabendrauti. Mums lankantis Švėkšnoje jie jau planavo ekskursiją į Rusnę. „Plauksime laivu iki Mingės, virsime žuvienę. Turėsime ir ekskursijos vadovę, gerai žinančią šias vietas, klausysime vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus paskaitos“, – pasakojo I.Riterienė.
Po du kartus kiekvieną mėnesį Švėkšnos neįgalieji gauna „Maisto banko“ paramą. Tokios paramos šiuo metu reikia 14-kai šeimų, bet pirmininkė jau žino ir daugiau tokių, kurios paremti maisto produktais prašys artimiausiu metu. Poskyrio nariai pasikeisdami su pirmininke vyksta į Šilutę padėti jai pargabenti produktus.
Pirmą kartą šiemet Švėkšnos neįgalieji dalyvavo pavasarinėje „Maisto banko“ akcijoje, bet ir į ją nenuvyko tuščiomis. 
Prisigaminę rankų darbo atvirukų, parduotuvėje „Supernetto“ švėkšniškiai juos dovanojo visiems, kurie jiems tądien aukojo.
Bet kada Ingrita viską suspėja, kai pati turi ir sodybą, ir nemažą ūkį? „Kažkaip suspėju“, – paprastai atsako moteris.
Viso pokalbio metu Ingrita vis prisimena, kam turinti padėkoti. Už kasdienę pagalbą – seniūnui Alfonsui Šepučiui, poskyrio komitetui ir ypač Marijai Kalėdienei, kurią vadina savo dešiniąja ranka. Už nuoširdų bendradarbiavimą – Šilutės neįgaliųjų draugijos pirmininkei Laimutei Dulkytei ir visose švėkšniškių šventėse apsilankančiam ansambliui „Kvietkelis“. Kantriai ir noriai visą reikalingą informaciją teikiančiai „Maisto banko“ vadovei Loretai Danupienei, Švėkšnos neįgaliuosius slaugos priemonėmis nuolat remiančios švedų labdaros organizacijos „Pagalba Lietuvai“ atstovui Lietuvoje Tadui Girčiui, Švėkšnos seniūnijos socialinio darbo organizatorėms, iš kurių irgi sulaukianti nuolatinės pagalbos.
Labiausiai I.Riterienė dėkoja visiems poskyrio nariams. Sako, jog visi šie žmonės talkina jai kiekviename darbe ir bet kurią idėją įgyvendindama ji nepaliekama viena. „Tiesiog mūsų žmonės labai nori, kad poskyris išliktų. Jie labai stengiasi. O aš be jų būčiau niekas“, – sako pirmininkė.