Į sąskrydį susirinko turtingo ir saugaus kaimo ateities kūrėjai

Lamata JuknaiciaiAktyviausi visų rajono kaimo bendruomenių nariai šeštadienį skubėjo į Juknaičius, kur galėjo pasidžiaugti per 10-metį pačių ir kaimynų nuveiktais darbais. Čia asociacijos „Lamatos žemė“ 10-mečio proga vyko kaimo bendruomenių sąskrydis.

Kas pačių keptą duoną, kas pyragų ir kitų gardumynų nešdamas, o kas net ir sriubos kupiną moliūgą tempdami, dar gerokai iki vidudienio rinkosi Juknaičių poilsio parke. Rinkosi tie, kas ir iki šiol visą 10-metį aktyviai bendravo, dalijosi idėjomis ir pasiekimais kaip savo kaimą padaryti dar gražesnį ir mielesnį patiems jo gyventojams.

Burti kaimo bendruomenes partnerystei ir bendradarbiavimui su vietos valdžios ir verslo atstovais, siekiant visuotinės gerovės dabartinei ir ateinančioms kartoms kaime – su tokiais tikslais dirbantys veikliausi kaimo žmonės tądien turėjo apie ką pasikalbėti.
Lamata bikavenai
Sveikino kaimynai ir politikai

Šventės vedėja, rajone gerai žinoma šišioniškė Indrė Skablauskaitė visus atvykusiuosius pirmiausia kvietė „pašmekioti“ šio krašto stipresniųjų gėrimų paveldo. To paveldo esama išties solidaus, mat, anot šventės šeimininkės Indrės, šiose Lamatos žemėse lietuvininkai gyveno nuo seniausių laikų – net nuo 13 amžiaus, o gyvendami „šmekiavo“ ir akmendrupę, ir miškinę, ir Rusnės punšą.

Medumi, cukrumi ir kitokiais, šventės šeimininkės žodžiais tariant – „dikčium feinais monais“ pagardintų šių gėrimų šlakelį draugystės vardan turėjo „pašmekioti“ visi svečiai – pradedant bendruomenių, ir baigiant Seimo narių atstovais.
„Pašmekiavę“ visi dengė stalus ir kaitė katilus, kuriuose netrukus kunkuliavo ir žuvienė, ir žirnienė, ir kitokie vėlgi lamatiškių pamėgti valgiai.

Suklusti visus privertė tik gorainiškio, bet su Bikavėnų kaimo bendruomene atvykusio Kazio Budrio birbynės melodija, paskelbusi sąskrydžio pradžią ir vėliavos pakėlimo metą.

„Lamatos žemės“ ir rajono vadovas Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė per 10-metį bendruomenių nuveiktais darbais ir linkėjo, užbaigus pradėtus projektus, ruoštis naujam 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiui.

Mūsų kaimo bendruomenių vienybe ir nuveiktais dideliais darbais pasidžiaugė ir sėkmingai įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, žengti į gražų rytojų ir nepristigti naujų idėjų bendruomenių nariams linkėjo svečiai – vietos veiklos grupių iš Pagėgių ir Tauragės vadovai. Anot kolegų tauragiškių, bendruomeniškumas evangelikų krašto žmonėms apskritai yra nuo seno įaugęs į kraują, o šilutiškiams esą net dvigubai pasisekė, mat jie „turi blatą pas rajono merą“…
Lamata usenai
Sveikinimus žėrė bei dovanas teikė ir politikai.

Šeimininkai svečiams irgi turėjo parengę dovanų – visiems teikė stiprinančių žolelių, surinktų Lamatos žemėse, arbatos – „tijos“, kurią geriantys visi būsią „sveiki, drūti ir laimingi“.

Pradžia buvo 2004-aisiais

Šiandieninės asociacijos „Lamatos žemė“, dar vietos veiklos grupe (VVG) vadinamos, įsikūrimą paskatino suaktyvėjęs bendruomeninių organizacijų judėjimas ir 2003-ųjų pabaigoje paskelbta iniciatyva seniūnijoms „2004-ieji Šilutės rajono savivaldybės seniūnijų bendruomenių bendradarbiavimo ir prasmingų darbų metai“.

2004-ųjų balandį Juknaičiuose įvyko konferencija, kurioje dalyvavo ne tik seniūnijų ir bendruomenių atstovai, bet ir Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai bei Žemės ūkio mokslų ir technologijų parko centro specialistai. Būtet šioje konferencijoje pirmą kartą prabilta apie VVG įkūrimą mūsų rajone ir galimybes per ją gauti ES fondų paramą.

Tų pačių metų liepą aktyviausi kaimo bendruomenių nariai, kuriems rūpėjo gerinti gyvenimo kaime kokybę, įkūrė VVG, kuri dalyvaudama LEADER+ programoje parengtų vietos plėtros strategiją ir organizuotų jos įgyvendinimą.

Asociacijos nariai kartu su Savivaldybės specialistais strategiją rengė beveik 2 metus, šiame darbe juos konsultavo Lietuvos žemės ūkio universiteto žemės ūkio mokslų ir technologijų parko specialistai. Strategiją vertino Lietuvos ir Europos Sąjungos kaimo plėtros žinovai. Vien vertimo į anglų kalbą darbas užtruko beveik pusmetį, tad strategija startavo 2009 metų liepą.

Vizijose – turtingas ir saugus kaimas

Per 5 metus „Lamatos žemei“ buvo pateikti 62 vietos projektai. Vieną projektą atšaukė patys jo sumanytojai, 3 neatitiko vertinimo reikalavimų, o 56 buvo paskirta parama.
Lamata Saugos
38 projektus pateikė ir įgyvendino bendruomenės ir prie jų susitelkę jaunimo klubai, o 18 – kitos organizacijos (savivaldybė, jos įstaigos, nevyriausybinės kaime veikiančios organizacijos).

Iš numatytų 8 246 500 litų paramos vietos sumanymams įgyvendinti jau panaudota beveik 6 893 453 litai. Tai reiškia, kad dar liko įgyvendinti 10 projektų už 1 354 046 litus.

Daugiausia – net 4 savo sumanymus – kartu su vietos jaunimu įgyvendino juknaitiškiai. Po 3 projektus jau įgyvendino Pašyšių ir Vainuto kaimų bendruomenės, Šylių „Švylys“, po dvi – Usėnų, Katyčių, „Kivylių žiburių“ bendruomenės, Ramučių „Navata“ ir „Saugų artuma“. Kitos bendruomenės įgyvendino po 1 projektą.

Greta strategijos asociacijos nariai dar parengė 3 didelius projektus už 984 119 litų ir šiuo metu juos įgyvendina. Vienas jų skirtas bendruomenių mokymui, kiti du – teritorinio bendradarbiavimo projektai. Juose bendrai idėjai įgyvendinti susijungė 7 rajonų kaimų bendruomenės ir Šiaulių, Anykščių, Utenos, Kretingos, Ignalinos, Skuodo bei Klaipėdos rajonų VVG.

Tarpregioninio baidarių maršruto projektą „Lamatos žemei“ padeda įgyvendinti Kintų, Bikavėnų ir „Rusnės salos“ bendruomenės.

Kitu projektu planuojama sukurti kompleksinę rinkodaros strategiją, kuria galės pasinaudoti Klaipėdos regiono vietinių paslaugų teikėjai, produktų gamintojai, į verslumą besiorientuojančios bendruomenės.

Tad suvažiavusieji į šeštadieninį sąskrydį lamatiškiai išties turėjo kuo pasidžiaugti. Jie ne tik džiaugėsi nuveiktus darbus aptardami, bet ir pasidalijo ateities kaimo vizijomis, kurias ir vėl sutartinai kurs visą ateinantį 10-metį. Nes ne vienas jų tądien išsitarė, jog savo regėjimuose mato turtingą ir saugią ateitį sukūrusį mūsų krašto kaimą.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ Facebook albume!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.