Į Saugas viliojo gardus duonos kvapas (foto)

saugu svente 5 duonos kepalaiKur tik pasisuksi – viliojantis duonos kvapas, širdingi apsikabinimai ir netylančios šnekos. Taip visą dieną skambant liaudiškai muzikai Saugų gyvenvietės parke šeštadienį linksminosi saugiškiai ir miestelio svečiai, sugužėję į kasmetinę tradicinę seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“.

Dėmesio centre – duona

„Buvome Baltijos kelyje, žinome apie Gyvybės kelią, tačiau šiandien visi drauge pabūkime duonos kelyje“, – pasibaigus žirgų konkūrui ir linksmoms triratukų, paspirtukų bei dviratukų varžyboms, skelbdami oficialų šventės atidarymą pakvietė šventės vedėjai Albina ir Vytautas Laurinavičiai.

Į sceną žengė du tautiniais rūbais apsirengę jaunuoliai, rankose nešini linine staltiese apklotą medinę lentelę, ant kurios ruda plutele švietė visų mūsų maitintoja – duona. Riekėmis supjaustytas kepalėlis buvo perduotas Saugų seniūnei Anastazijai Oželytei.

„Dalindama šią duoną noriu paprašyti, kad tiems, kurie ims jos riekę ir nuneš į savo bendruomenes, ji pridėtų stiprybės gyventi draugiškai, nes tik tada galėsime džiaugtis gražiais rezultatais. Noriu palinkėti, kad ant kiekvieno stalo namuose būtų duonos, draugystės ir tarpusavio supratimo“, – kalbėjo seniūnė.

„Duona per vėją atėjo, kažkas arė, kažkas sėjo, kažkas pjovė ir kluonan vežė, o kažkas iškepė“, – su meile apie duoną kalbėjo ir mažyčius duonos pagrandukus svečiams dovanojo šventės vedėjai.

Iš jų rankų tądien iškeliavo nemažai seniūnės pasirašytų padėkos raštų. Už pelnytą respublikinio konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2011“ apdovanojimą nominacijoje „Iš kartos į kartą – šeimos ūkio tradicijų puoselėtojas“ padėkota Stasiui Matulevičiui, už darbštumą ir atkaklumą siekiant gerų ūkininkavimo rezultatų – ūkininkams Egidijai ir Raimundui Sasnauskams.

Padėkos raštas įteiktas jaunajam ūkininkui Aurimui Rimgailai – už meilę žemei ir plėtojamą ūkį, jaunajam ūkininkui Donatui Jauniui – už žemdirbystės tradicijų puoselėjimą. Padėkota ir Saugų „Šeimos“ klubo pirmininkei Virginijai Užpurvienei, jau dešimtmetį buriančiai seniūnijos jaunimą.

Gausybė jubiliatųsaugu svente saugu kiemelis 89

Tradiciškai šventės metu su šampanu ir šakočiais ir iš ąžuolo lapų nupintais vainikais pasveikinti garbaus amžiaus sulaukę seniūnijos senoliai. 80-ąsias gyvenimo vasaras šiemet suskaičiavo Jonas Drachneris, Irena Stefanija Dirgėlienė, Janina Norvilienė, Janina ir Juozas Dusevičiai, Petras Juozapas Butkus, Kleopa Rimkienė, Valė Vilkytė, Aldona Kapelinskienė, Erda Matutienė, Adelė Bruzdienė, Edvardas Lapinskas, Rūta Lydžienė, Kazimieras Strauka, Ona Zubavičienė, Leonas Butkus, Petras ir Aldona Jančauskai, Antanas Šiūrys ir Bronė Steigvilienė.

„Didelės pagarbos nusipelnė tie, kurie triūsė laukuose ir augino duoną. Mūsų senoliai žino, kiek daug prakaito reikia išlieti, kol ant stalo atsiranda kvapnus ir garuojantis duonos kepalas“, – gražių žodžių jubiliatams negailėjo šventės vedėjai.

Garbingo amžiaus senjorams rodomu dėmesiu džiaugėsi Seimo narys Kęstas Komskis, mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir rajono merės Daivos Žebelienės bei Savivaldybės administracijos linkėjimus atvežęs direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis. Jis pabrėžė, kad saugiškiai šioje srityje lenkia Savivaldybę: kiekvieną mėnesį Savivaldybės delegacija skuba pas 90-ties sulaukusius šilutiškius, o saugiškiai sveikina ir dešimtmečiu jaunesnius seniūnijos gyventojus.

„Jūs gyvenimą pažįstate ne iš knygų ar pasakojimų. Jūs jį išgyvenote. Todėl mums labai reikia jūsų patirties, išminties, tradicijų, papročių. Leiskite palinkėti jums svarbiausio turto – sveikatos, artimųjų meilės, supratimo, pagarbos“, – ilgaamžiams linkėjo socialdemokratas Artūras Skardžius.

Pamalonintas tokio dėmesio ne vienas senolis sutriko. Iš susijaudinimo drebančiomis rankomis kėlė taures, neskubėdami ragavo jiems siūlomo sūrio, kitokių vaišių. Fotoaparatų blykstėmis ne vieną akino ne tik rajono žurnalistai, bet ir artimieji.

Klaipėdoje gyvenanti Kristina vis prašė į fotoaparatą pažvelgti savo senelius Aldoną ir Viktorą Kapelinskus. Kai prie prosenelių meiliai prisiglaudė proanūkė Agnė, p. Viktoras, braukdamas ašaras teištarė: „Čia mano mylimiausios ir gražiausios“.
Petreliuose gyvenantys Kapelinskai užaugino 4 vaikus, turi 7 anūkus ir 4 proanūkius.

Kiemų bendruomenės dalijo laimės hormonus

Kol vieni smagiai trypė šokių aikštelėje, pritardami šokių ir dainų ansambliui „Minija“ iš Gargždų, Jakų kaimo kapelai „Sendvaris“, švėkšniškių šokių kolektyvui „Šalna“, liaudies muzikos kapelai „Birutė“, moterų vokaliniam ansambliui „Vakarė“ ir šokių kolektyvui „Veiviržas“, kiti skubėjo prie parko pakraščiuose įsikūrusių seniūnijos kiemelių.

Tiesa, šiemet jų būta mažiau nei pernai. Tušti liko Lapynų ir Vilkyčių kiemeliai. Nors pastarajame veiklos visgi netrūko. Vilkyčių kiemelyje karaliavo įvairiuose šaškių turnyruose čempionės laurus skinanti vilkytiškė Irena Griauslienė. Daugelis visą dieną bandė varžytis su šia žaidėja, tačiau saulei zenitu riedant arčiau jūros dar niekas nebuvo jos įveikęs.

Linksmai vietinius ir svečius pasitiko Saugų kiemelio atstovai.

„Mažai švenčių pas mus vyksta, todėl džiaugiamės, kai gauname progą pabūti kartu. Šiai dienai ruošdamiesi naktimis nemiegojom – gaminom sūrius, kepėm duoną, net specialų žolelių gėrimą sukūrėm. Jo paragavus ima gamintis laimės hormonas serotoninas, viskas gražu atrodo, žmonės geri pasidaro“, – kviesdama vaišintis pyragais, gira ir kitais skanėstais pasakojo Laima Vaičiukienė.

Geros nuotaikos netrūko ir Petrelių kiemelyje. Čia užsukę galėjo paragauti išskirtinio skonio vynų, pagamintų iš svarainių, rabarbarų ir klevo sulos.

Viliojo kulinariniu paveldu

Ant kiekvienos seniūnaitijos stalo akį traukė, kvapais viliojo ne tik namuose gaminti patiekalai, bet ir nesuskaičiuojama galybė kiekvienos šeimininkės pagal savo receptą keptų duonos kepalų.

Itin daug jų atsivežė Žemaitkiemio delegacija. Užsukę į šį kiemelį galėjo paragauti ne tik kelių rūšių naminės duonelės, bet ir duonos torto bei duonos sriubos.

„Priėję žmonės klausia, ar parduodama“, – ranka mostelėjusi į ožkos pieno sūrį šypsojosi Onutė Freitakienė. Dvi ožkas, du oželius ir būrį vištų laikanti močiutė pasakojo, kad geriant ožkos pieną galima net bronchinę astmą išsigydyti.

Žemaitkiemio kiemelis dar labiau subruzdo, kai į šventę atvyko gegužės mėnesį 90-ąjį jubiliejų atšventusi Alkos kaimo gyventoja Juzefa Mizgerienė. Tautiniais rūbais pasipuošusi močiutė ant rankų laikė tiesiog milžinišką gardžiai kvepiančios duonos kepalą, kurį iškepė Pažaislių vienuolyne šeimininkaujanti jos dukra.

„Šita duonelė brangesnė, aš pati kepu paprastesnę“, – pasakojo močiutė.

J.Mizgerienė net šyptelėjo, prisiminusi pirmą savo rankomis keptą duonos kepalėlį. Pasakojo jo net neparagavusi, mat kepė ne sau, o ūkininkams, pas kuriuos paauglystėje tarnavo. Išeidami į laukus šeimininkai tuomet 14-os tesulaukusiai mergaitei liepė iškepti duonos.

„Išsigandau – ką dabar daryti? Net nepamenu, kaip ją kepiau, nei kas gavosi. Bet šeimininkė vėliau nieko nesakė“, – pasakojo J.Mizgerienė.

Nuo to laiko Juzefa tik naminę, iš ruginių miltų su bulvių koše kepamą duonelę valgo – vienai gyvenančiai močiutei kepalėlio užtenka visam mėnesiui.

„Kepant duoną labai svarbu, kad pečius gerai išsikūrentų. Jį užkuriu, kai tešla ima kilti. Kai išsikūrena, jo šiltumą patikrinu įkišdama ranką. Jeigu ją galiu išlaikyti, kol suskaitau iki dvidešimties, vadinasi, jau galima ir duoną kišti“, – žiniomis dalijosi močiutė.

Apie nepaprastą duonos kelią žinių ištroškusiems svečiams pasakojo ir Donatas Jaunius, pakvietęs pasižvalgyti po šimtametį Saugų malūną.

Plačiau apie tai skaitykite kituose „Šilutės naujienų“ numeriuose.

Daugiau nuotraukų albume joomplu:6193 joomplu:6192 joomplu:6181

 Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.