Į Šilutę vaikų neskiepijimo vajus dar neįžengė

skiepasŠiemet balandžio 24-30 dienos paskelbtos Europos imunizacijos savaite.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2017-ųjų metų Europos imunizacijos savaitės šūkį sieja su žmonių vakcinacija nuo gimimo iki gilios senatvės. Greta antibiotikų ir antiseptikų, skiepai neabejotinai laikomi vienu iš trijų svarbiausių medicinos atradimų.

Infekcinės ligos per visą žmonijos istoriją buvo pagrindinė mirtingumo priežastis. Ištisomis epochomis dėl įvairiausių užkratų mirdavo dauguma naujagimių ir vaikų. Vakcinacija yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Vakcinos sustabdė ne tik ligas, bet ir žmonų budrumą

Skiepijimo pradininku laikomas britas Edvardas Dženeris, pirmąją vakciną atradęs 1796 metais.
Lietuva irgi turi labai senas vakcinacijos tradicijas. 1808 metais prie Vilniaus universiteto Terapijos klinikos buvo įsteigtas vakcinacijos institutas. Čia apie skiepus buvo mokomi studentai, atliekami tyrimai, gaminama vakcina, turėjusi paklausą Šveicarijoje, Italijoje ir kitose šalyse.

Šiuo metu, atsižvelgiant į PSO, Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės biudžeto lėšomis, pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo 12-os užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, B tipo Haemophylus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir žmogaus papilomos viruso infekcijos.

PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų. Šilutės rajone 2016 metais šios skiepijimo apimtys buvo pasiektos, todėl jau daug metų rajone registruojami tik pavieniai vakcinomis (kompensuojamomis iš valstybės biudžeto) valdomi susirgimai. 2016 m. neregistruotas nė vienas toks susirgimas.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vakcinos tapo savo sėkmės aukomis. Suvaldytomis ligomis žmonės beveik neserga, todėl dažnas nemato prasmės skiepytis. Retas susimąsto, kad susilpnėjus kolektyviniam imunitetui ligos veikiausiai grįš – juk patys ligų sukėlėjai niekur nedingo.

Į Lietuvą sugrįžo tymai

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šiemet balandžio 2-8 d. ir 13 d. užregistruoti nauji ir vis dar tebesitęsiantys tymų protrūkiai: Islandijoje 2 atvejai, Švedijoje 15, Čekijoje 38, Ispanijoje 44, Bulgarijoje 45 atvejai ir 1 mirtis, Šveicarijoje 52 atvejai ir 1 mirtis, Vengrijoje 54 atvejai, Austrijoje 72, Prancūzijoje 79, Belgijoje 266, Vokietijoje 272, Italijoje 1 473, o Rumunijoje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 7 d. – net 4 090 atvejų ir 19 mirčių.
Šiemet Vilniaus apskrityje užregistruotas pirmasis tymų atvejis Lietuvoje.

Asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai).

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC duomenimis), Lietuvoje 2016 m. užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikai (nuo 1 mėnesio iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43 metų). Daugiausiai atvejų registruota Tauragės apskrityje (13 atvejų). Susirgimai taip pat registruoti Klaipėdos, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės.

Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pagal amžiaus grupę jiems skiepas nepriklausė.

Specialistai akcentuoja, kad vakcinacija yra viena efektyviausių priemonių kovojant su infekcinėmis ligomis. Skiepijimas paprastai atsieina gerokai pigiau nei ligos gydymas. Vakcina suteikia tiesioginę apsaugą pasiskiepijusiam žmogui ir padeda išvengti žalingo ligos poveikio bei galimų komplikacijų, padeda apsaugoti aplinkinius ir užkirsti kelią ligų plitimui.

Nepasiskiepiję ir serga, ir miršta

Dauguma jaunų tėvų nėra matę tymais, parotitu, raudonuke, poliomielitu, difterija, stablige ar kokliušu užsikrėtusių vaikų. Dėl to dalis jų kelia klausimą, ar vaikų vakcinavimas iš viso reikalingas, ir net atsisako skiepų.

Todėl reikėtų prisiminti skaudžius atvejus Šilutės rajone, kai neskiepyti žmonės sirgo ir net mirė nuo vakcinomis valdomų ligų: 1999 m. trys žmonės sirgo difterija, iš jų vienas vaikas mirė, 2012 m. suaugęs asmuo susirgo stablige ir mirė.

 

Gaila, bet valstybės lėšomis negalima pasiskiepyti visomis pageidaujamomis vakcinomis. Nuo tokių ligų kaip erkinis encefalitas, vėjaraupiai, meningokokinė infekcija galima pasiskiepyti tik įsigijus vakcinas už asmenines lėšas.

2016 m. Šilutės rajone erkiniu encefalitu sirgo 12 žmonių, Lietuvoje – net 633, iš kurių vienas mirė. Erkinio encefalito virusu užsikrėtusių erkių yra visoje Lietuvos teritorijoje, todėl svarbu skiepytis nuo šios ligos.

Keliautojams nereikėtų pamiršti, kad užsienyje gali tekti susidurti su užkrečiamomis ligomis, kurių Lietuvoje nėra. Todėl specialistai nori atkreipti keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtas užsienio šalis, pasirūpintų savo ir savo vaikų skiepais.

Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Todėl jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite.

Tymai – tai ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių. 2015 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių (kiekvieną dieną mirdavo apie 367 asmenys, o kas valandą – 15).

Didžiausias mirštamumas buvo registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

Šilutiškės – „už“

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus specialisčių ir „Sveikatos šaltinio“ kalbintos jaunos mamos buvo vieningos.

„Neabejoju skiepų nauda. Manau, užtenka vaikams ir tų ligų, nuo kurių nėra išrastos vakcinos. Jei dar prisidėtų ir tos ligos, kurių įmanoma išvengti pasiskiepijus, šiandienos vaikai tikriausiai iš medikų kabinetų neišeitų. Aš abu savo sūnelius skiepijau visais privalomais skiepais ir visiems tai patariu“, – sakė Rūta.

Inesa taip pat skiepams taria „už“. Abi savo dukreles moteris paskiepijo pagal skiepų kalendorių ir dar papildomai pirko skiepus nuo rotoviruso. Bet sako, kad pastarasis, matyt, nebuvo veiksmingas, nes mergaitė susirgo šia liga.

Jau paauglius dukrą ir sūnų auginanti Jovita, klausiama apie savo pasirinkimą, tik rankomis sumosuoja: „Kaip galima neskiepyti vaikų? Kai aš augau, mano tėvams nė minties panašios nekilo, nors jie buvo paprasti, medicinos mokslų nebaigę žmonės. Tokias mintis keliančių tėvų aš nesuprantu, sakyčiau, jie nusikalsta prieš savo vaikus“, – sako ji.

Gydytojai nenurodinėja

Į Šilutės ligoninės Pediatrijos skyriaus medikų darbą skiepijimas neįtrauktas, bet skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė naujus mažuosius pacientus priima kasdien. Ir sako visų jų tėvų būtinai paklausianti, ar vaikas yra skiepytas. Gydytoja džiaugiasi, kad didžioji dauguma atsako teigiamai ir nurodo, jog jų atžala gavo visus būtiniausius skiepus pagal skiepų kalendorių.

„Tad mūsų Šilutėje kol kas neskiepijimo vajaus dar nėra, ir mes tuo džiaugiamės“, – sako gydytoja.
Tiesa, pasitaiko ir viena – kita šeima, kategoriškai nusistačiusi prieš vakcinaciją. Bet ir tiems tėvams, kurių atžala auga negavusi vakcinų, medikai nenurodinėja. Pasak V.Intienės, tėvų nuomonė šiuo atveju gydytojams yra šventas dalykas, o medikai sau pasilieka teisę tik patarti.

Visgi ilgametė medikė mano, jog nebūtina vaiko skiepyti nuo, jos žodžiais tariant, kiekvieno mikrobo – reikėtų atlikti tik tuos privalomus skiepus pagal skiepų kalendorių.