Po daugiau kaip 80 metų medinė karaliaus Dovydo skulptūra sugrįžo į Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią. Vokietijos meistro sukurtas kūrinys, stovėjęs vargonuose, iš bažnyčios išvežtas Antrojo pasaulinio karo metais.
Šį pavasarį, atliekant Ramučių bažnyčios remonto darbus, skulptūrą surado kunigas Remigijus Šemeklis. Ilgus metus meno kūrinys dulkėjo Ramučių bažnyčioje tarp vargonų vamzdžių ir kitų daiktų. Kunigas džiaugiasi, kad skulptūra sugrįžo į bažnyčią. Tiesa, ją dar reikės restauruoti.
Karalius Dovydas šlovino Dievą
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo laikoma viena gražiausių visuose Rytprūsiuose. Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus, dailininkas Richardas Pfeiferis ant 80 kv. m altoriaus sienos nutapė freską su 120 originalaus dydžio figūrų. Iš jų 80 suvaidino svarbų vaidmenį bažnyčios istorijoje. Viršuje, virš altoriaus priešais dievo avinėlį klūpo Adomas ir Ieva, o iš kairės ir dešinės pavaizduoti žmonės iš bažnyčios istorijos.
„R. Pfeiferis labai gerai išmanė krikščionišką teologiją ir istoriją. Džiaugiuosi, kad toks paminklas išsaugotas per karo negandas“, – apie unikalią freską kalba R. Šemeklis.
Atlikęs darbus bažnyčioje, R. Pfeiferis išleido jos aprašymą vokiečių kalba. Dailininkas aprašė kodėl ir kaip tapė freską, kokie buvo motyvai, sunumeravo visus asmenis joje. Jis paminėjo ir kitas bažnyčioje buvusias vertybes.
Karaliaučiaus profesorius rašė, kad virš vargonų yra angelų juosta, kurie harmoningai Dievą liaupsina ir šlovę Dievui neša, angelai yra Dievo grožio ir galybės liudininkai. Jis mini ir tai, kad vargonuose stovi karaliaus Dovydo figūra su arfa, kaip asmens, kuris Dievui gieda. Pasak R. Šemeklio, evangelikų bažnyčioje yra labai svarbus Dievo šlovinimas, garbinimas giesmėmis. Vargonai kaip instrumentų karalius naudojami pagarbinti Dievui, angelai tą vaizduoja.
Šią skulptūrą knygoje „Senoji Šilutė“ aprašė ir Mažosios Lietuvos istorijos žinovas Petras Jakštas. Jis rašo, kad virš bažnyčios vargonų nutapytas giedančių angelų vainikas, o vargonuose stovi skulptūra, vaizduojanti žydų karalių Dovydą su arfa, nes jis yra laikomas gražiausių senovės žydų poezijos paminklų, psalmių autoriumi.
Medinę skulptūrą sukūrė Richardo Pfeiferio sūnus, kuris Vokietijoje buvo skulptorius.
Kreipiasi į žinančius istoriją
Prieš kelis metus kunigas Remigijus buvo paskirtas ir į Ramučių parapiją. Šios bažnyčios būklė buvo kritinė, įgriuvęs stogas, netgi skliautas. Kartu su parapija kunigas priėmė sprendimą, kad reikia keisti stogą, remontuoti bažnyčią. Besitvarkydamas, kamputyje tarp kitų daiktų, vargonų vamzdžių jis pastebėjo medinę skulptūrą ir iškart suprato, kad tai dingęs karalius Dovydas.
Neseniai kunigas parsivežė skulptūrą į Šilutę, nuvalė dulkes. Medinis kūrinys išsilaikė neblogai, matosi autentiški dažai, tiesa, kai kurios dalys, pavyzdžiui pirštai, išlūžusios. Nebėra ir arfos stygų. Medinei skulptūrai reikalinga restauracija.
„Būtų labai įdomu sužinoti istoriją, kaip skulptūra iškeliavo iš bažnyčios. Jeigu ką nors žinote, susisiekite“, – į vyresnius žmones, žinančius skulptūros išvežimo istoriją, kreipiasi kunigas.
Jis pats įtaria, kad skulptūra kažkam nepatiko dėl to, kad turėjo Dovydo žvaigždę, vaizdavo žydų karalių. Tačiau tai tik spėlionės. Džiugu, kad skulptūra nebuvo sunaikinta, sudeginta ar sudaužyta. Spėjama, kad Antrojo pasaulinio karo metais, arba iki jo, skulptūrą kažkas paėmė ir nuvežė saugoti į Ramučius.
„Šilutės bažnyčioje viskas autentiškai išlikę, pagal R. Pfeiferio aprašymą trūko tik karaliaus Dovydo skulptūros“, – išsaugotomis bažnyčios vertybėmis džiaugiasi R. Šemeklis.