I. Simonaitytės vardo premija šiemet įteikta vilkytiškiui D. Viliui

Ievos Simonaitytės vardo premija įsteigta 1997 metais, minint garsios rašytojos gimimo 100-ąsias metines. Premija kasmet teikiama asmeniui ar kolektyvui už įdomius ir reikšmingus darbus, garsinant rašytojos vardą, kūrybą, gyvenimą, taip pat jos gimtąjį kraštą literatūros, dailės, muzikos, sporto ir kitose srityse.
D. Vilius su žmona sulaukė sveikintojų ir iš Klaipėdos r. savivaldybės, ir iš Agluonėnų seniūnijos.

Pirmenybė teikiama Agluonėnų ir kitiems Vakarų regiono autoriams. Premiją finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.

Nuo 1997 metų, per 24 metus premija įteikta 29-iems kultūrai nusipelniusiems žmonėms. Šiemet, 2022-antraisiais, minint Mažosios Lietuvos metraštininkės I. Simonaitytės vardo metus, premija įteikta 30-ajam šio vardo vertam asmeniui – vilkytiškiui tautodailininkui Dariui Viliui.

Tautodailininkas, seniūnaitis, etnokultūros puoselėtojas

Darius gimė Šernuose (Klaipėdos r.), užaugo supamas gamtos Vilkyčių kaime. Baigė Eduardo Balsio menų gimnaziją, o likimo buvo nuneštas į L. Lesčiausko kalvę, „susirgo“ kalvyste ir pradėjo kalviauti savo paties įsirengtoje kalvėje „Dausakalys“. Vėliau – bakalauro studijos Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje.

Kalvis kalviui nelygu. Dar studijų metais Darius susidomėjo metalo ir kitų natūralių medžiagų autentiškomis ir šiuolaikinėmis apdirbimo technologijomis, etnografija, pagoniškų ir kitų kultūrų ženklais, simbolika. Pradžia buvo kalvystės gaminių kūrimas ir projektavimas. Dariaus metalo karalystėje „Dausakalys“ gimsta vienetiniai kalvystės darbai, tai vieta, kurioje dega ugnis ir ugdoma mintis nuo idėjos iki kūrinio. Kalvystės darbuose neatsisakoma archajiškumo, lietuviškumo įvaizdžio. Šalia metalo dažnai derinamas medis, akmuo ar kitos medžiagos, kalvystė jungiama su kitomis meno rūšimis.

Darbams metalo plastiškumo Darius ieško fotografijose, muzikoje, gamtoje, kūriniui stengiasi suteikti natūralų, estetišką įvaizdį, susieti su aplinkos visuma. Pasak menininko, bet kuris kūrinys (kad ir funkcionaliausias) kuriamas meninio ar bent dekoratyvaus pobūdžio. Stilistika svyruoja tarp archaikos ir modernumo, konstruktyvumo ir plastiškumo. Įvairios grafinės kompozicijos (lakoniškos, augalinės, klasikinės ir kt.) perkeliamos į metalo plastiką. Tautodailininko kūrybos tikslas – įprasminti būtį. „Nenuilstanti idėja ir praktika – savo besiplečiančią patirtį, savo žaizdro ugnį dalinti kitiems, uždegti menu, papuošti buitį, aplinką ir sielas“, – atvirauja D. Vilius.

Atrodo, kad ir išoriškai Darius neatitinka standartinio kalvio įvaizdžio. Nuostabu, kad neaukšto, vikraus Dariaus rankose kalvio kūjis šoka lyg žaislinis. Tuo įsitikini matydamas kaip jis dirba. Tačiau pasak Dariaus – ne fizinė jėga, o širdies polėkis yra metalinės kūrybos variklis.

Patvirtindamas posakį, kad vien duona gyvas nebūsi, menininkas geba ir randa dar ir kitokio peno – peno sielai. Organizuoja šiaudinių skulptūrų pynimo plenerus, kviečia bendraminčius pavakaroti dainuojant, renka etnografinę medžiagą, mielai bendrauja su jaunimu, moko ne tik kalvystės paslapčių , bet ir supratimo apie sakralumą.

D. Vilių (kairėje) sveikino ir Saugų seniūnijos specialistas Kęstutis Sadauskas.

O kiek Dariaus rankomis pastatytų stogastulpių ne tik Vilkyčius puošia! Ko jau ko, o polėkio menininkui netrūksta. Džiugu, kad kalviui norisi matyti kitokį kaimą, o to nepasieksi, gyvendamas vien verslu ar materialinės naudos siekimu.

Kur jis dairosi autentikos? Pasirodo – ji visai šalia. Dešimties kilometrų spinduliu nuo Vilkyčių, yra išžvalgęs per 30 senųjų šišioniškių kapinaičių. Tos archaikos paieškos, per savitą mąstymą ir suvokimą perfiltruotos tradicinės formos bei simboliai įgauna kūrybiškas formas, meninį pavidalą. Todėl visoje jo kūryboje stiprus tautiškumo ir archajiškumo jausmas. Kitąmet 40-ąjį jubiliejų švęsiantis menininkas kuria tėvynei ir tėvynėje, gamtai ir gamtoje. Ši dvasios harmonija suteikia darbams ypatingo subtilaus virpėjimo, kurį pajunta tyrumo ir tikrumo išalkusios širdys.
Jei Mahometas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Mahometą

Tokiais žodžiais į D. Vilių ir susirinkusiuosius jo sodybos kieme kreipėsi Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. Dėl subjektyvių priežasčių į I. Simonaitytės vardo premijos teikimo iškilmes „Tau – Didžioji Ieva – 125“ Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje, Darius atsisakė vykti.

Tad visa premijos teikimo ceremonija vyko jo sodybos kieme.

Meras pasidžiaugė išskirtinai autentiškais, archajiškais Dariaus rūbais, pasidomėjo ar moka žemaitiškai. O paaiškėjus, kad yra tikras Klaipėdos krašto atstovas, gebantis kalbėti ir žemaitiškai, ir šišioniškai, suteikė žodį Agluonėnų seniūnei Laimai Tučienei. Pasak seniūnės, premija teikiama 26-ąjį kartą. Šių metų sausio 12-ąją, Agluonėnų (Klaipėdos r.) seniūnijos I. Simonaitytės premijos skyrimo komisija nusprendė, kad šiųmetė premija skiriama Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus nariui D. Viliui už skleidžiamą dvasinę šviesą, už kuriamą visatos ir darnos harmoniją, etnokultūros puoselėjimą ir jos įprasminimą mažosios architektūros elementuose. I. Simonaitytės vardo premijos komisijos pirmininkas Gintautas Bareikis, Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus patarėjas, įteikė Dariui laureato diplomą ir pasidžiaugė, kad šiemet, LR Seimo paskelbtaisiais I. Simonaitytės metais, pasitikdami 125-ąsias rašytojos gimimo metines, pelnytai džiaugiamės premijos laureatu ir jo darbais.

Svečiai apžiūrėjo ir D. Viliaus „šventovę“ – jo kalvę.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas sakė, kad Dariaus darbais ir veikla džiaugiasi ne tik Agluonėnų ir Saugų seniūnijos, bet ir visas Klaipėdos rajonas. „Džiugu, kad komisijai net nekilo jokių abejonių dėl kandidatūros. Kalbėti apie etnokultūrą yra viena, bet daryti ir stengtis išsaugoti tautodailinį paveldą, yra tikrai nelengva. Džiugu, kad tą darai neatlygintinai, menas, vadyba ir ekonomika turi būti suderinami, todėl tikrai kiek galėdami pasistengsime jūsų veiklą remti“, – sakė meras.

Vilkyčių seniūnaitį, etnokultūros puoselėtoją, kalvį D. Vilių premijos įteikimo proga, seniūno A. Stonio vardu sveikino ir Saugų seniūnijos specialistas Kęstutis Sadauskas. „Šiandien, kartu su Jumis, džiaugiamės, kad Jūsų gyvenimo metai turtingi gražiais ir prasmingais darbais, darbai verti pagyrimo, o juose atsispindi meilė savo kraštui, gamtai, papročiams ir žmogui. Sveikindami I. Simonaitytės vardo premijos įteikimo proga, linkime dar svaresnio indėlio į mūsų seniūnijos kultūros bei bendruomenės veiklą. Skleiskite dvasinę šviesą, tęskite pradėtus darbus, garsinkite mūsų seniūniją ne tik rajone, bet ir Lietuvoje“, – linkėjo seniūno atstovas.

Po to visi sutartinai su didžiausiu smalsumu apžiūrėjo D. Viliaus „šventovę“ – kalvę, o jis dalijosi savo įžvalgomis, prisiminimais, rodė pradėtus darbus.