Sausio 23-ąją šalia Šilutės rajono esančioje Agluonėnų seniūnijoje (Klaipėdos r.) įteikta rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija, kuri šiemet skirta Šilutės krašto atstovui, evangelikų liuteronų kunigui Valdui Miliauskui.
Premija dvasiškiui skirta už neatlygintiną savanorišką veiklą kasmet organizuojant ypač populiarią krikščionišką vaikų ir jaunimo stovyklą „Vanagai“, už didžiules pastangas ugdant ir puoselėjant jaunosios kartos dvasingumą, krikščioniškąsias ir dorovines vertybes.
Pats V. Miliauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, jog premiją sugražinsiąs atgal į Vanagus.
Stovyklų pradininkas – V. Miliausko brolis
Kad šiemetinė – jau 23-ioji – I. Simonaitytės premija atiteks šilutiškiui V. Miliauskui, šios premijos skyrimo komisija nusprendė sausio 11-ąją. Kad tai – geras sprendimas, šios komisijos pirmininkas, kultūrininkas Gintautas Bareikis sakė įsitikinęs vos išvydęs, kiek daug žmonių susirinko pagerbti nominantą.
Trečiadienio vakarą į Agluonėnų kultūros namuose surengtą renginį „Tau – Didžioji Ieva – 122“ rinkosi premijos laureatai, rašytojos gerbėjai, vietos gyventojai, Šilutės ir Klaipėdos rajono savivaldybių atstovai. Visi jie, vieni labiau, kiti mažiau puikiai prisimena, kaip dar 1998-aisiais šioje seniūnijoje, Vanaguose, buvo pradėtos rengti krikščioniškosios vaikų ir jaunimo stovyklos. Vanagai – rašytojos I. Simonaitytės tėviškė, čia stovi jos romane „Aukštujų Šimonių likimas“ aprašyta bažnyčia.
Krikščioniškąsias jaunimo stovyklas prieš daugiau nei du dešimtmečius inicijavo dar šiandieninio nominanto brolis, 6 metais vyresnis Liudas Miliauskas, šiuo metu jau kuris laikas gyvenantis Čikagoje ir dirbantis tenykštėje lietuvių išeivių parapijoje. Pats Valdas prisipažįsta, jog tuomet dar buvo pernelyg jauno amžiaus, kad imtųsi tokio projekto.
Šiandien jis inicijuoja ne tik šio projekto tęstinumą, bet jau daug metų dirba ir reabilitacijos centro „Gabrielius“, esančio Vyžių kaime (Juknaičių sen.) vadovu. Šiame centre dvasinę pagalbą jau gavo dešimtys nuo priklausomybių kenčiančių žmonių.
Visgi tikrieji Vanagų stovyklų iniciatoriai buvo patys jaunuoliai, kurie dalyvavo savaitgaliais tiesiog prie Minijos rengiamose iškylose. Ir, pasak V. Miliausko, vieno pokalbio metu kažkas iš jų išsitarė: „Mes norime daugiau tokių bendrų pasibuvimų“.
„Jeigu norite, tai ir darykime“, – maždaug toks buvo L. Miliausko atsakas, ir netrukus – bene kitais metais – jau startavo pirmoji Vanagų stovykla.
Kuomet L. Miliauskas išvyko, didelę jo įsipareigojimų naštą perėmė brolis Valdas, ilgainiui likęs vienu pagrindinių stovyklų organizatoriumi.
Vertina kaip stovyklos įvertinimą
Šiemetinė stovykla Vanaguose bus jau 22-oji. Kiek jaunų žmonių per tą laiką pabuvojo šiose stovyklose, nominantas V. Miliauskas nesiima net bandyti skaičiuoti. Štai tik pernai joje dalyvavo daugiau nei 450 jaunuolių, su jais dirbo daugiau nei 100 nuolatinių ir dar kelios dešimtys kartkartėmis atvykstančių vadovų. Ir tokie milžiniški skaičiai surenkami jau daugiau nei 10-metį.
V. Miliauskas sako, kad I. Simonaitytės premiją jis vertina ne kaip asmeninį, bet kaip visos stovyklos, ir visų joje dirbančių žmonių indėlio įvertinimą. Kartu, anot jo, tai ir didžiulė atsakomybė bei milžiniškas įpareigojimas tolesnei veiklai.
„Ant premijos diplomo užrašytas mano vardas, bet šalia manęs yra visas būrys žmonių, kurie prisidėjo ir padeda organizuoti stovyklas. Smagiausia, kad savanoriškai būti stovyklos vadais atvažiuoja tie jaunuoliai, kurie patys kažkada joje stovyklaudavo. Grįžta net iš užsienio, ir pirma ne pas tėvus atvažiuoja, o čia – į Vanagus“, – tardamas padėkos žodį kalbėjo V. Miliauskas.
I. Simonaitytės vardo premiją sudaro 500 eurų premija, bet klausiamas apie premijos panaudojimą V. Miliauskas suskumba patikinti, jog ne dėl premijos jis dirba.
„Sugrįš ta premija atgal į Vanagus. Manau, kad ji turi ir gali generuoti tolesnius gerus pokyčius ir tolesnę veiklą, ji gali tiesiog pasitarnauti pačiai stovyklai“, – sakė nominantas.
Vadovaudamas reabilitacijos centrui „Gabrielius“ kunigas puikiai žino, kaip klaidingai gali pasisukti žmogaus likimas, todėl, pasak jo, stovykla Vanaguose prasminga ir tuo, kad yra ir lyg prevencinė priemonė, padedanti jauniems žmonės nenueiti klystkeliais.
Premija – įvertinimas visai bažnyčiai
Dvasininkui skirtu įvertinimu itin džiaugėsi ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. „Ačiū, kad Klaipėdos kraštas toks draugiškas liuteronams, ir mums čia gera ne tik gyventi, bet ir dirbti. Anketos į stovyklą dingsta per valandą – tai rodo, kad čia ta vieta, kur jaunimui gera būti. Jie čia viską daro kartu, mokosi mylėti, išgirsti Dievo žodį“, – kalbėjo M. Sabutis. Anot jo, Vanagai tiesiog žydi, nes juose skleidžiasi šviesa.
Gražių žodžių nominantui negailėjo ir tėvai – vainutiškiai Marta Rūta ir Augustas Miliauskai. M. Miliauskienė juokavo, kad prasidėjus pirmosioms stovykloms ji stebėdavosi, kaip kaimynai ištveria tokį triukšmą – ir dėkojo jiems už kantrybę, o sūnui linkėjo stiprybės ir toliau puoselėti brolio Liudo pradėtus darbus.
Pats nominantas savo ruožtu dėkojo žmonai Simonai – už jos kantrybę, kai jis daugiau laiko praleidžia ne namuose, o rūpindamasis kitais.