Į Uostadvario žiemos uostą jau pargabenti Nemuno laivakelį žymėję plūdurai (foto)

3 uost gro bara su navigacijos enklaisDar vienas vėlyvo rudens atodūsis, navigacijos sezono pabaiga Nemuno žemupy. Iš upės vagos jau ištraukti ir į baržą sukelti visi laivakelius žymėję plūdurai. Jie pargabenti į Uostadvario žiemos uostą ir bus sandėliuojami prie krantinės. Iki kito pavasario, balandžio mėnesio paskutinės savaitės.

Trečiadienį navigacijos pabaigą oficialiai paskelbs už laivybos sąlygas atsakinga Vidaus vandens kelių direkcija, o antradienį per ūkanas ir dulksną į Uostadvario žiemos uostą ištvinusiu Nemunu buvo pargabenta pilnutėlė barža laivakelį iki Jurbarko šia upe žymėjusių plūdurų. Juos surinko ir parplukdė motorlaivio „Vytis“ komanda.

Valstybinės reikšmės 289 km ilgio vandens kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda ruože Smalininkai–Klaipėda (187 km) šiemet laivakelis buvo ženklintas šviečiančiais ženklais. Visi jie parplukdyti žiemojimui į Uostadvario prieplaukos krantinę.

Vidaus vandens kelių direkcija trečiadienį rengs konferenciją „Laivyba vidaus vandenų keliais: dabartis ir perspektyvos“. Ji skirta navigacijos sezono aptarimui ir jo pabaigos paskelbimui. Be kita ko, bus aptartos ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros projektų galimybės 2014-2020 finansavimo laikotarpiu, bus pristatyta Nemuno prieplaukų išvystymo galimybių studiją.

Į Kauno uostą jau prieš savaitę grįžo ir žemsiurbė, kuri Nemuno upės vagos valymo darbus pradėjo ankstyvą pavasarį. Jie buvo atliekami visame valstybinės ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje nuo Kauno iki Atmatos žiočių.

Žemsiurbė „Nemuno-11“ išvalė 32 seklumas. Daugiausia jų, iš viso 26, neliko ruože Kaunas–Jurbarkas ir 6 – Nemuno žemupy. Iš viso buvo iškasta per 316 730 kubinių metrų sąnašinio grunto.

Nemuno žemupio kaimams ir gyvenvietėms dėl to padaugėjo lūkesčių, kad ledų sangrūdos nestrigs ant seklumų ir netvenks per ledonešį upės, nedidins potvynių jėgos ir išsiliejimo mastų. Tad šios stichijos pavojai žmonių sodyboms gal pavasarį bus  jau mažiau pragaištingi.

1Laivakelis liko be enkl2 iemos uost-pldur karavanas2plaukoje-bara su kroviniu

Pamažu artėjančio potvynio ženklai Nemuno deltoje jau akivaizdūs. Rupkalvių kaime vietinės reikšmės vieškelis į dvi sodybas žemiausioje vietoje, kertančioje daubą, jau apsemtas. Nes tris kartus standartinę klimatinę normą viršijusios lapkričio liūtys perpildė polderio kanalus, pakėlė Šyšos ir Atmatos upių vandens lygius, o be siurblinių pagalbos iki pavasario jis nebeištekės.

Šimtai hektarų žemumų jau skandinami ne tik Šilutės, bet ir Juknaičių, Rusnės seniūnijose. Beje, Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) direkcija į vandenų kraštą pasigrožėti akivaizdžiai kintančiu jo peizažu kviečia dabar, kai potvynio stichija dar nekelia didelių išgyvenimo rūpesčių.

Ką naujo keleivis krašte atras? Be jau žinomų atodangų, apžvalgos bokštų prie Kuršių marių, Krokų lankos ir Uostadvario, pirmą kartą turistas ras ir poilsio aikštelę, įrengtą ant sugriauto (1944 m.) Peterso tilto liekanų dešiniajame Atmatos krante. Iš čia atsiveria vaizdas į Nemuno ir Skirvytės išsišakojimą, tilto arkų likučius, Rusnės krantinę bei akmeninį žibintą, čia stovintį nuo 1914 metų.  

„Malonu, kad Šyšos kaimo bendruomenė savo pastangomis ir projektine veikla atvangos gamtoje ieškančiųjų patogumui čia atvėrė ir įrengė šį paveldo kampelį, kad jis tarnautų visuomenės poreikiams ir liudytų unikalią krašto istoriją“, – komentavo NDRP direktorius Ramūnas Lydis.

12Ulietas kelias  dvi Rupkalvi kaimo sodybas13Ulietos Rupkalvi pievos14 Potvynio apsupty-kapins

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.