Ieškant meilės ir artumo praverčia ir… atsargumas

older-couple-beach-11110102Visi trokštame meilės, kiekvienam iš mūsų reikia artimo žmogaus, jo supratimo ir šilumos. To troškimo vedami ir ieškome to vienintelio ar vienintelės, bandome laimę. Net nusvilę nagus, bandome vėl.

Mūsų nestabdo net ir dažnai viešai pasakojamos istorijos apie kažkur kažkieno apgautus patikliuosius, neabejojame – mums tikrai taip nenutiks, mus tikrai mylės…

Tuo tikėjo ir Virginija.

Šiandien moteris braukia ašaras, pasakodama savąją neišsipildžiusios meilės istoriją, kurią jau vadina kitu žodžiu – tiesiog to svajonių vyriškio aferizmu.

Panašius įvykius tiriantys Šilutės policijos pareigūnai mano kitaip: anot jų, kiek nukentėjusiųjų viešai bepasakotų savo istorijas, kiek juos beprotintų pareigūnai, nuolat atsiranda vis naujų patikliųjų… Tiesiog yra tokia žmonių grupė – patiklieji.

Likimas dėliojo scenarijų

Gyvenimas Virginijos (vardai pakeisti) nelepino. Ilgai kentusi pirmojo vyro alkoholizmą, tik dukrai ūgtelėjus ryžosi skyryboms. Kiek iki tol reikėjo iškęsti užgauliojimų, kiek ašarų išlieti ir naktų nemiegoti, žino gal tik ji viena.

Kurį laiką po skyrybų apie kitą vyrą nė negalvojo, vis kartojo, kad „tų pijokų“ jos gyvenimui jau pakaks. Bet laikas, žinia, gydo geriau nei bet koks gydytojas, apgydė jis ir Virginijos sielos žaizdas.

Tada atėjo pažintis su, jos pačios žodžiais tariant, nuostabiu žmogumi. Kurį laiką draugavę nutarė susituokti, bet Virginija nenorėjo gyventi svečioje šalyje. Vyras sutiko keltis jos gimtinėn, tam tereikėjo tik išparduoti turtą.

Bet likimas turėjo parengęs visai kitą scenarijų – jos būsimasis staiga mirė. Virginija namo sugrįžo viena.

Tikėjosi perauklėti senstantį vyrą

Pažintis su Romu prasidėjo prieš kelerius metus. Virginija neslepia, – jai imponavo naujojo pažįstamo kalbos apie pagarbą moteriai ir abipusę pagalbą, pasitikėjimą, žinoma, ir būsimą gyvenimą kartu.

Tiesa, Virginija žinojo, kad jis vedęs, bet įtikinėjo, esą žmona – nesugyvenamo būdo, tad jis jau rengiasi skyryboms. Net kažkokius dokumentus rodė. Tad kaip netikėsi? Virginija tikėjo.

Šiandien tas vyro kalbas ji jau vadina vaidyba.

It ylos iš maišo, anot Virginijos, ilgainiui pradėjo lįsti naujojo draugo ydos. Tai vienur, tai kitur atsigirsdavo, jog vienos moters jam niekada neužteko (nors pats jau šeštąją dešimtį baigia), jog jos jam labai greit atsibostančios ir jis vėl ieškantis naujos „aukos“.

Ir tikrai, po kelių mėnesių draugystės su Virginija Romas vėl grįžo pas žmoną. Tik neilgam – netrukus vėl Virginiją jis įtikinėjo tik su ja norintis gyventi. Ir vėl ji patikėjo… Dar keliems mėnesiams.

Pasakodama apie tą laiką moteris ne kartą išsitaria vis bandžiusi protinti Romą: kad šis ne taip gyvenąs, kad iki žilo plauko taip jokio turto ir neužgyvenęs, nors ir užsienyje dirbęs. Ir apskritai, jei jis nebūsiąs doras, tai jiedu negalėsią vienu keliu keliauti.

„Negi 50-metė moteris dar gali turėti minčių perauklėti suaugusį žmogų?“ – netikime savo ausimis ir bandome protinti pačią Virginiją.

Kabliukus metė vieną po kito

Virginija kalba ir apie Romo bandymus plauti jai smegenis, kuriuos tada jau pastebėjo. Jis ragino priregistruoti jį Virginijos bute, kad ir jis turėtų motyvą investuoti į jos buto remontą, vėliau ragino Virginiją parduoti savo butuką, kad paskui, jam pridėjus pinigų, abu galėtų nusipirkti bendrus namus…

Moteris pasidžiaugia, kad užkibti ant tokio kabliuko neleido aplinkybės: butas buvo nupirktas dukrai, o priregistruoti kitą žmogų jai buvo nenaudinga – būtų nebegavusi kompensacijų už šildymą.

Bet užkibo ant kito kabliuko – vyras nusivedė ją į vienos interneto paslaugų teikimo bendrovės atstovybę ir Virginijos vardu sudarė paslaugos tiekimo sutartį dvejiems metams. Už tas paslaugas moteris kas mėnesį turi mokėti po 36 litus.

Virginija prisipažįsta nesuprantanti, kas jai tuomet buvo užėję, kodėl savo noru savomis kojomis ten ėjo ir savo ranka tą sutartį pasirašė. „Akys aptemo, tikėjau, kad gyvensim“, – sako ji.

Tuo metu netyčia nugirdo vyro pokalbį telefonu: Romas kažkam aiškino, jog „vieną tokią barakudą jau suvystęs su visu butu“.
Virginijai tapo baisu.

Jos prašymai, kad Romas persirašytų sutartį su interneto tiekėjais savo vardu, rezultatų nedavė. Bet vyras paprašė Virginijos sąskaitos numerio, į kurią neva galįs iš karto pervesti jai visą sumą už 2 metus. Sąskaitos ji nedavė.

Vis dar įsileidžia į namus

Praregėti, akivaizdu, nepadėjo net ir dar vienas netyčia nugirstas pokalbis, kuriame vyras jau kitą moterį įtikinėjo parduoti savo butą ir žadėjo, pridėjęs savų pinigų, pirkti bendrą būstą.

Netrukus Virginijos mylimasis „apdovanojo“ ją dar viena dovanėle – automobiliu. Jį irgi pirko Virginijos vardu, neva dėl to, kad jam, belaukiančiam skyrybų su žmona, neparanku turėti turto savo vardu. Jis įtikinėjo nevairuojančią Virginiją, kad ją visur tuo automobiliu nuvešiąs.

„Aš neturiu kito tokio patikimo žmogaus, kaip tu“, – toks įvertinimas buvo bene saldžiausias balzamas meilės laukiančios Virginijos širdžiai.

Dabar ji nerimauja, nes nežino, nei kur tas automobilis yra, nei kas juo važinėja, nei kiek baudų ar mokesčių dar gali jai „uždirbti“.

Virginija norėtų išvažiuoti užsienin, bet baiminasi, kad čia likęs Romas skolų jai gali pridaryti.
„Tai negi dar vis jį įsileidžiate?“, – negalėdami atsistebėti moters patiklumu klausiame pašnekovės.

„Įsileidžiu, nes aš jo bijau“, – aiškina moteris, kurios butą saugo šarvuotosios durys ir kuri jau žino, kad jis ir vėl gyvena su kita…

„Nuo jo dar verks ne viena“, – priduria.

Sukčiavimu neapkaltins

Šilutės policijoje sužinome, kad tokių verkiančių moterų nėra daug, bent jau į Šilutės policiją iki šiol kreipiasi tik nuo sugyventinių kumščių, bet ne nuo tokių svieto perėjūnų nukentėjusios moterys.

„Mylėti neuždrausta ir policija to nedraudžia“, – šypsosi kalbinami Viešosios ir Kriminalinės policijos skyrių vadovai Alvydas Balandis ir Vaidas Petniūnas.

Abu tikina, kad nusikaltimo sudėties Virginijos istorijoje nėra: moteris pati sutiko pasirašyti interneto tiekimo sutartį, ji nuėjo į VĮ „Regitra“, kad užsiregistruotų savo vardu automobilį. Taigi sukčiavimu jos sugyventinio neapkaltinsi.

Virginija, anot pareigūnų, turėtų problemų, jei jos vardu registruotu automobiliu būtų padaryta nusikalstama veika.

Pareigūnai bando prisiminti kitas panašias meilės sukčių istorijas, bet prisimena tik kitokias. Pavyzdžiui, kaip visai nepažįstamą klaipėdietį į savo namus priėmė senolė. Ji tikėjosi sulaukti pagalbos, o nuomininkas net pranoko jos lūkesčius: ir masažus darė, ir kojeles vaistais trynė… Tokiam „geriečiui“ buvo nesunku įtikinti moterį, jog bankai bankrutuoja vienas po kito, vadinasi, ir santaupas juose laikyti nesaugu. Didelę sumą pinigų namo parsinešusi močiutė vieną gražų rytą neberado nei jų, nei „gerojo“ nuomininko…

„Daugėja įvairaus plauko sukčių, todėl žmonės turi būti labai budrūs, nepasitikėti mažai pažįstamais asmenimis, neskubėti įsileisti jų į namus, neregistruoti, nedalinti savo asmens ir bankų sąskaitų duomenų, apgalvoti galimas pasekmes pasirašinėdami įvairius dokumentus“, – dar kartą įspėja pareigūnai.

Beje, Virginijai policija visgi padėjo. Moters namuose apsilankė du pareigūnai, jiems matant ji atidavė sugyventiniui jo daiktus ir paprašė daugiau nebesilankyti.

Tikėkime, kad šįkart duris užvėrė visam laikui.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.