Įkalinto šuns kančia gyvūnų gerovės specialistų nesukrėtė

suo sandeliuke_isgelbetasNors gyvūnų gerove turi rūpintis ne viena valstybinė tarnyba ir jose dirbantys specialistai, jie dažnai abejingi gyvūnų kančioms. Bet jie visada turi priekaištų savanoriams, kurie gelbsti skriaudžiamus gyvūnus…

Tą įrodė ir nauja istorija apie varganą šunelį, kurio likimas sukrėtė visus, mačiusius jo kančias.

 

Šunį iš sandėliuko, kuriame uždarytas jau kelias savaites kaukė beveik neėdęs, negėręs ir graužiamas blusų, gelbėjo kaimynai ir savanoriai gyvūnų gelbėtojai, o šį darbą dirbti turintys veterinarijos tarnybos ir savivaldybės specialistai atvažiavo, pažiūrėjo ir užmiršo…

Rasti šeimininkus liepė… kaimynams

Ieškoti pagalbos šeimininkų neprižiūrimam šuneliui, uždarytam viename Šilutės Turgaus aikštės sandėliuke, kaimynai pradėjo prieš dvi savaites, liepos 20-ąją.

Žmonėms trūko kantrybė, kai naktimis miegoti nebeleido šunelio kauksmas. Siplnu balseliu nelaimėlis staugė ir dieną, ir naktį, neturėdamas nei lašo vandens, nei ėdesio, visas susitraukęs ir išbadėjęs, nevedžiojamas ir, kaip netrukus paaiškėjo, dar ir galybės blusų graužiamas. Šuo buvo uždarytas visokių supelijusių skudurų, buities rakandų ir kitokių atliekų prigrūstame sandėliuke, tad nematė nei saulės šviesos, nei žmonių.

„Kartą mačiau jam įpiltos prarūgusios bulvių sriubos, bet vandens jis neturėjo. O vėliau net kaukti nustojo, matyt, visai nusilpo“, – užvakar „Šilutės naujienoms“ pasakojo kaimynai.

Liepos 20-ąją žmonės paskambino į Šilutės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kur atsiliepęs vyr. specialistas Vytautas Mockus suskubo įspėti, kad jie turėtų kreiptis į Savivaldybės sanitarijos inspektorių Joną Čeponį. Visgi netrukus abu vyrai – V.Mockus ir J.Čeponis – atvažiavo į Turgaus aikštę, tik jokios naudos iš to atvažiavimo nebuvo: pasiklausę inkščiančio, vargstančio gyvūno ir, kaimynų žodžiais tariant, pakraipę galvas, už jo gerovę tiesiogiai atsakingi specialistai sutartinai nutarė, kad niekuo padėti jam negali, nes… nerado namuose jo šeimininkų. Tiksliau – jie neatidarė inspektoriams durų. To ir užteko., kad abu valstybės tarnautojai į šunelio kančias numotų ranka.

„Inspektoriai mums liepė sužinoti šuns šeimininkų pavardę, telefonus ir jiems pranešti, – stebėjosi pagalbos šuneliui ieškoję kaimynai. – Bet šuns savininkai tik prieš porą mėnesių čia buvo apgyvendinti – mūsų name Savivaldybė jiems suteikė socialinį būstą. Mes jų nei matome, nei pažįstame.“

Išgelbėjo padedant policijaisuo sandeliuke_turgaus_11

Šunelio kančios tęsėsi dar savaitę, kol liepos 25-ąją kaimynų pagalbos šauksmas atskriejo iki asociacijos „Gyvūnų užuovėja“ savanorės Rimos Vismantienės. Žinodami, kad moteris nuolat gelbsti neprižiūrimus gyvūnus, kaimynai, per pažįstamus gavę jos telefoną, Rimos prašė kaip nors padėti šuneliui.

„Nebežinome, ką daryti, niekas nieko nedaro“, – sakė jie.

R.Vismantienė, dirbanti kartu su „Gyvūnų užuovėjos“ vadove Andželika Bajorinaite, jau turi karčios patirties, kai gelbėdamos benamius ir beglobius gyvūnus, buvo apkaltintos ir savivaliavimu, neva neteisėtu aukų rinkimu, rėmėjų pinigų taškymu ir panašiomis nuodėmėmis. Savanorių gelbėtojų veikla ne kartą užkliuvo VMVT valdininkams, policininkams.

Bet kaltinimai nenumuša moterų noro galbėti gyvūnus.  R.Vismantienė, gavusi neprižiūrimo šunelio kaimynų prašymą,  suskubo į Turgaus aikštę, o kai pamatė, kokiomis sąlygomis dienas leidžia nelaimėlis, sako vos sulaikiusi ašaras.

Kaimynų ji paprašė surašyti situaciją raštu – dėl visa ko, jei kuriai valdiškai institucijai ir šįkart nepatiktų savanorių gelbėtojų veiksmai.

Penki kaimynai surašė, pasirašė, o R.Vismantienė nedelsdama iškvietė policją.

Į Turgaus aikštę tą vakarą atskubėjo pareigūnė Eglė Vaitkutė su kolega. Policijos atstovė, anot kaimynų, pusvalandį aiškinosi, kokių veiksmų gali imtis, kad išvaduotų šunelį. Pareigūnė surašė protokolą, ir leido savanorei iš belangės paimti šunelį.

„Ačiū Dievui, kad šie Šilutės pareigūnai tokie geranoriški buvo“, – dabar sako R.Vismantienė ir namo kaimynai.

Valdininkams viskas DZIN

A.Bajorinaitė su R.Vismantiene nelaimėlį, kurį dabar vaizdingai vadina „nabagėliu – buvusiu kaliniu“, pamaitino ir nukirpo išretėjusius gaurus, kuriuose knibždėjo blusų. „Jau visko mačiau per tuos kelerius metus, kai įkūrėme gyvūnų globos organizaciją, bet kad šunytis turėtų tiek blusų, dar nebuvau mačiusi“, – prisipažino Andželika.

Kitą dieną ji su šuneliu skubėjo į Klaipėdos veterinarijos kliniką, o dabar abi moterys jį toliau globoja ir gydo.

„Nežinau, kaip bus, jei šeimininkai sumanys jį atsiimti, nes jo negalima atiduoti tokiems žmonėms. O pagal mūsų šalies įstatymus, ieškoti globėjo gyvūnui mes galėsime tik 14 dienų“, – sako A.Bajorinaitė.

Tada ji dar nežinojo, jog šuns šeimininkai, kuriems kaimynai pranešė, kad jų šunį su policijos leidimu išsivežė keturkojų globėjai, tik lengviau atsiduso: „Nu ir gerai…“

R.Vismantienė sako nežinanti, ar šuns šeimininkai gavo kokią baudą, ar ne. Ne tai jai ir svarbiausia. Neprižiūrimus gyvūnus gelbstinti moteris sako, jog gerai būtų tik viena – kad bent menka dalis baudų, jei tokios yra skiriamos, atitektų ir savanoriams, iki šiol šiai veiklai aukojantiems savas lėšas.

Ir dar ji norėtų, kad kada nors baigtųsi tas mūsų valstybėje įprastas užburtas ratas, kai žmogus tik siuntinėjamas nuo vieno valdininko pas kitą. Valdiškų institucijų darbuotojų požiūrį į darbą moteris apibūdina tik vienu žodeliu: jiems DZIN…

Gyvūno gerovė – maistas, gėrimas ir judėjimas

Trečiadienį, praėjus dviem savaitėms po kaimynų kvietimo gelbėti šunelį, paklausėme ir gyvūnų gerovės specialistų nuomonės apie šią situaciją.

„Kvietė kaimynai, kad šuo pašiūrėj kaukia. Nuvažiavome, neradome šeimininkų – jie dirbo. Pavardės jų nežinom. Žadėjom dar važiuoti, bet… Šunį policija turėjo išvežti“, – taip situaciją aiškino Šilutės VMVT specialistas V.Mockus, galiausiai visgi pripažinęs, jog „nieko nepadarėm“…

Jo viršininkas, l.e.p. Šilutės VMVT vadovas Vytautas Jasaitis sakė ką tik grįžęs iš atostogų, todėl apie tai iš viso nieko nežinantis. Bet iš V.Mockaus girdėjęs, jog „buvo normali priežiūra“…

Vis dėlto V.Jasaitis paskui pripažino, jog „piniginė bauda turėjo būti“…

Tik mums kyla klausimas, ar bauda neturėtų patuštinti pačių valstybės tarnautojų , neatlikusių savo pareigos, kišenių?..

Daugybės klausimų priremtas V.Jasaitis galiausiai ėmėsi aiškintis situaciją, o „Šilutės naujienos“ paprašė, kad ją komentuotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Vedėjas akcentavo, kad gyvūnų gerovė yra vienas iš mūsų visuomenės gėrių ir VMVT veiklos tikslų. Bet jis sakė neketinantis menkinti visuomeninių organizacijų darbo šioje srityje, be kurių valstybės institucijoms būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą gyvūnų gerovę. Visuomenininkai, pasak E.Mecelio, labai prisideda prie Lietuvos gyvūnų gerovės, tad tik džiaugtis galime, kad tokių žmonių mūsų visuomenėje yra. Svarbu tik, kad jų veiksmai visada būtų teisėti.

Kiekvienas gyvūnas, anot E.Mecelio, turi turėti maisto, gėrimo ir judėjimo laisvę. Tai patys būtiniausi jo gerovę užtikrinantys veiksniai.

Komentuodamas sau pavaldžios Šilutės VMVT darbą E.Mecelis sakė, kad jos specialistai, gavę skundą, neabejotinai privalėjo jį tikrinti, o jei būtų nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, imtis atitinkamų priemonių.

„Aiškinsimės, kaip buvo, ir žiūrėsime, ar viskas buvo padaryta“, – sakė VMVT atstovas.

O „Šilutės naujienos“ dar informuos skaitytojus apie istorijos pabaigą.