Šventojo Baltramiejaus diena, o ji yra rugpjūčio 24 d., tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Tačiau šiemet dauguma šių paukščių Lietuvą jau palikę, o „užsilikę“ greičiausiai išskris iki pirmųjų rugsėjo dienų. Gamtosaugininkai pastebi, kad gandrų Lietuvoje šiemet buvo mažiau nei įprastai.
Gamtininkai pastebi, kad dauguma baltųjų gandrų Lietuvą paliko dar prieš Šventojo Baltramiejaus, amatininkų globėjo, dieną. Prieš skrydį į šiltus kraštus dažniausiai gandrai laukuose būriuojasi ilgai, apie porą savaičių ir išskrenda per naktį.
„Gandras yra toks migrantas, kuriam reikia, kad būtų geras, sausas oras su vėjo sūkuriais, jie juos pakelia į didelį aukštį ir leidžia dideliu greičiu skristi į pietus“, – pasakoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Šie metai tėvynėje gandrams nebuvo sėkmingi – jų vados mažesnės nei įprastai. Antai Žuvinto biosferos rezervate yra 54 gandralizdžiai, tačiau tik daugiau nei pusė jų buvo užimti. Rezervate perėjo 35 baltųjų gandrų poros, jų lizduose klegėjo tik po vieną ar du jauniklius.
Gandrams nebuvo palanki ir sausringa pirmoji vasaros pusė – pievose varliagyvių ir vabzdžių buvo mažiau.
„Jeigu palygintume Dzūkijos apylinkes, tai akivaizdžiai matosi, kad pievų plotai, kur yra pagrindinės vietos, kur gandrai maitinasi, yra nepaprastai sumažėję, pasikeitę į ariamus laukus ir, žinoma, biologinės gyvybės šituose laukuose gerokai mažiau“, – aiškina A. Pranaitis.
Ornitologų skaičiavimais Lietuvoje įprastai būna apie 20 tūkst. perinčių gandrų porų, o pagal jų tankumą Lietuva pirmauja Europoje.
Iš ilgasnapių raudonkojų elgesio spėjami ir rudens orai – senolių išmintis sako, kad, jei gandrai išskrenda iki Šventojo Baltramiejaus – ruduo bus ankstyvas, taip pat esą laukia ankstyva žiema.