Skambant nuotaikingai akordeono melodijai ir liejantis nuoširdžioms eilėms, 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Saugų seniūnijos gyventoja Herta Deringienė.
Nors H.Deringienė šiuo metu gyvena viena, bet toli gražu nėra užmiršta. Senolę kasdien supa ir ja rūpinasi nuoširdžios kaimynės, padedančios išspręsti rūpesčius. Ir pati ilgaamžė dar po namus sukasi kaip bitelė, televizorių pažiūri, laikraščius paskaito – taip domisi visomis naujienomis, seka, kaip gyvenimas teka ir plačiame pasaulyje.
Patyrė daug vargo
Į Sakūtėlių kaime stovinčius ilgaamžės namus pasveikinti su garbingu gimtadieniu užsuko Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė bei bendruomenės „Saugų artuma“ ansamblio vadovė Vida Gončiarova.
Paklausta apie prabėgusį gyvenimą, H.Deringienė neaimanuoja, nesiskundžia, kad jis buvo sunkus, o viską priima kaip duotą išbandymą.
Vaikystėje, kuri prabėgo Doviluose, Herta anksti neteko mamos, o po kurio laiko mergaites paliko ir tėtis – jis susirado kitą moterį ir išėjo pas ją gyventi. Tuomet Herta liko viena su dviem mažesnėmis sesutėmis. Jos pačios žodžiais tariant, pačiuose gražiausiuose gyvenimo metuose tapo savo sesių mama. Tam, kad namuose būtų galima ant stalo padėti bent juodos duonos, ji anksti pradėjo dirbti lauko darbus pas ūkininkus.
Sulaukusi pilnametystės Herta sutiko būsimą vyrą. Jis nebuvo nei turtingas, nei labai nuoširdus, anot pačios ilgaamžės, mėgo dažnai pakelti taurelę. Tad vietoje to, kad pradėtų šviesesnį gyvenimą, Herta vėl įkrito į sunkius vargus. Jai reikėjo jau dirbti už du – už save ir vyrą, kuris dažnai dienas leido su draugais.
Neteko vienatinio sūnaus
Dar vieną išbandymą moteris patyrė sulaukusi pirmojo ir vienintelio savo gyvenime kūdikio – sūnelis, būdamas visai dar mažytis, paliko šį pasaulį. Taip gyvenimo nelepintos moters širdyje įsirėžė dar vienas ilgesio ir netekties randas.
Kurį laiką H.Deringienė gyveno Klaipėdoje, dirbo tuometiniame degtukų fabrike. O kai galiausiai nusprendė išsiskirti su vyru, gyventi vėl atvyko į Šilutės rajoną, Vilkyčių kraštą. Čia ilgus metus H.Deringienė dirbo paštininke, tad buvo daugeliui pažįstama. Kasdien lankydama gyventojus, ji dalijo ne tik įvairias spaudos žinias, laiškus, siuntinius, bet ir savo šypsenas.
Nors šiandien ilgaamžės nesupa nei anūkai, nei proanūkiai, tačiau ji turi ir džiugių dienų. Gerumą, šilumą bei rūpestį devyniasdešimtmetei dovanoja kaimynai bei seniūnijos darbuotojai.