Ilgaamžė Stanislava prieš Kalėdas „apstatė“ visą Meškinės kaimą

ilgaamze stanislava gardamas visiArtėjant didžiosioms metų palydėtuvių šventėms, staigmenos sulaukė ne gruodžio 18-ąją savo devyniasdešimtmetį sutikusi ilgaamžė Stanislava Radžiuvienė iš Gardamo seniūnijos Meškinės kaimo, bet ir pas jubiliatę atvykę sveikintojai. Juos, užsukusius į sodybą, esančią šalia grybais ir kitomis gėrybėmis garsių Meškinės miškų, pasitiko gyvybingumu trykštanti senolė. „Apstačiau visą Meškinę – to čia dar nėra buvę, kad kas nors sulauktų tiek amžiaus“, – šmaikštavo senolė, užkrėsdama visus savo puikia nuotaika ir energija.

Tikra miškų dukra

Beveik visas Stanislavos gyvenimas ir prabėgo Meškinėje – gamtos, tyro oro ir ramybės apsuptyje. Čia ji gimė ir užaugo, čia, greta buvusios tėviškės sodybos pamatų, ji gyvena ir dabar, globojama dukters Nijolės ir žento Arūno Ragelskių.

Iš penkių vaikų šeimos, kurioje užaugo Stanislava, du jau mirę. Ilgaamžė prisiminė laikus, kai lankė keturias klases buvusioje Meškinės kaimo mokyklėlėje. Iš buvusių aštuonių klasiokų šioje žemėje tik ji viena telikusi.

Daugiau mokslų Stanislava nebaigė – anksti palaidojo mamą, tad jai teko perimti namų prižiūrėtojos pareigas. Šeimininkavo, audė, verpė, rūpinosi, kad visi turėtų ką apsirengti, pavalgyti. „Tokie laikai buvo, kad nebuvo nei ko, nei už ką nusipirkti“, – sakė senolė. 

Būsimą vyrą Stanislava sutiko visai kaimynystėje, gyvenantį vos už kilometro esančioje sodyboje. Paklausta, gal jis buvęs jos vaikystės draugas, ilgaamžė prisipažino, kad ne.

„Mano vyras buvo Valerijonas Radžius, tačiau nuo mažens visi jį vadino Julijonu. Pastarasis vardas jam prigijo ir liko visam“, – pasakojo Stanislava, jau beveik 35 metus esanti našle, nors jos vyras buvo 7 metais jaunesnis.

Stanislava su Julijonu užaugino dvi dukteris ir sūnų. Kol vyras dirbo, ji prižiūrėjo atžalas. Šis vaikams paskirtas laikas šiandien ilgaamžei kelia didžiausią pasididžiavimą. O džiaugtis ir didžiuotis tikrai yra dėl ko: visi vaikai baigė aukštuosius mokslus, eina svarbias pareigas, turi gerai mokamus darbus. Štai dukra Nijolė yra Šilutės žemės ūkio mokyklos buhalterė, sūnus Stasys gyvena Klaipėdoje ir dirba Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, Danutė ūkininkauja Šilalės rajone.

Džiaugiasi senolė ir septyniais anūkais, iš kurių penki taip pat jau baigę universitetus, ir keturiais proanūkiais.

Ilgaamžiškumo paslaptys

Nors peržengė devyniasdešimtmečio slenkstį, tačiau Stanislavai šviesaus proto, gyvybingumo, judrumo ir sveikatos galėtų pavydėti kiekvienas. Pavasariais ji prie namų esančius daržus sodina, pati juos prižiūri, ir bulves kasa stačiomis, ne kaip anūkai – atsiklaupę. Stanislava labai mėgsta basomis vaikščioti, taip ne tik nuo pirmosios gegužio šilumos iki rudens šalnų po sodybą bėginėja, bet ir į parduotuvę, esančią už 1,5 kilometro, nueina. Negana to, senolė dar ir dukters su žentu laikomus gyvulius apeina.

„Pas gydytojus apsilankau kartą per dvejus metus“, – linksmai prisipažino jubiliatė.

Paklausta apie savo ilgaamžiškumą, ji prisipažino, jog reikia daug dirbti ir judėti. Taip ji ir daro. Be to, kiekvieną rytą Stanislava išgeria šilto vandens su medumi. „Rodos, galėčiau visai nieko nevalgyti, nes medus su vandeniu duoda sotumo ir energijos visai dienai“, – sakė visuomet daug ir sunkiai dirbusi pašnekovė.

Sveikintojams ji papasakojo, kaip kadaise net viena šienaudavo: prisikraudavo į vežimaitį šieno ir su arkliuku į namus susiveždavo. Be to, ir į sodybą vedantis kelelis, besidriekiantis apie 1,5 km nuo pagrindinio kelio, jos pačios akmenimis išklotas, kad išėjus pašalui sunkiasvorės transporto priemonės neužklimptų.

Ji prisipažino, jog už Šilutės rajono savivaldybės administracijos skirtą piniginę dovvaną pati save apsidovanos – nusipirks gerą knygą. Jokių akinių jai nereikia ir žiūrėti televizorių, ir skaityti.

Tvirtas ryšys su kaimynais

Sužinojusi, kad su ją pasveikti atvykusiais svečiais: Gardamo seniūnijos specialistėmis Birute Pocevičiene ir Danguole Liulaitiene, Šylių kaimo bendruomenės „Švylys“ atstovais Arūnu Useliu ir Algimanta Vizbertiene, Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėju Alvidu Šimelioniu, atvyko ir „Šilutės naujienų“ korespondentė, ilgaamžė atsinešė naujausią „Šilutės naujienų“ laikraščio numerį ir džiugiai pasakojo, kad jame rado ir vienam savo geram pažįstamam skirtą sveikinimą – 99-metį atšventusį Praną Matuzą sveikino artimieji.

„Jei Pranas nebūtų išvykęs gyventi į Šilutę pas vaikus, būtų šiuo metu vyriausias kaime“, – sakė Meškinės ilgaamžė, primindama P.Matuzo „nuotykį“, įvykusį prieš devynerius metus. Pasirodo, kai tuomet pas p.Praną atvyko sveikintojai iš Šilutės savivaldybės, rado 90-metį besidarbuojantį ant stogo…

Stanislava palaiko artimus ryšius ir su kitais vyresniosios kartos kaimo gyventojais. Nors jų dauguma jau gyvena pas savo vaikus, tačiau nuolat vieni kitiems paskambina, pasveikina su šventėmis. Ir viešint svečiams iš Šilutės jubiliatės telefonas netilo – norėdami pasveikinti su gražia sukaktimi, skambino ir esami, ir buvę kaimynai.

Prisimindama praeitį ir buvusį Meškinės kaimą, Stanislava kalbėjo su nostalgija. Pasirodo, anksčiau čia knibždėjo gyventojų sodybos, o dabar apie 20 jų paliktos tuščios. Pasikeitę ir gražieji Meškinės miškai, jų grožį ir didybę be gailesčio išraižė sunkiasvorės mašinos, o grybų gausą sumenkino medžių kirtimas.

Puoselėja tradicijas

Gimusi prasmingiausiu metų laikų – prieš šv. Kalėdas – Stanislava apgailestavo, jog jau kelerius metus per šias šventes nėra sniego. Anksčiau būdavę kitaip: žiūrėk, nespėdavo žentas atkasti kelių – jie vėl būdavo sniegu užversti.

Gyvenanti prie pat grybais derlingų miškų, ji ant Kūčių stalo visad patiekia ir šių gėrybių. Nors pati Stanislava nemėgsta grybauti, grybų žiemai pririnko ir priruošė duktė Nijolė.

Didžiausia advento tradicija šeimoje – pasninko laikymasis. Anot ilgaamžės, jos vaikystėje nebuvo tradicijos puošti iš miško parneštos eglutės ar jos šakos („Gal nebuvo ir iš ko“, – svarstė senolė), tačiau šeimoje visad laikytasi pasninko. Tad ir dabar Stanislava griežtai mėsos nevalgo visus keturis penktadienius bei Kūčių dieną. Šio papročio laikosi ir jos vaikai, ir anūkai. Tačiau šeimoje išsaugotas paprotys susėsti prie Kūčių vakarienės stalo, ant kurio patiekta 12 patiekalų.

Šiemet Kūčios ir šv. Kalėdos Meškinės kaimo sodyboje, kur gyvena Stanislava, bus ypatingos, – čia sugužės visa giminė,  švęs ir Kalėdas, ir garbingiausio šeimos nario – Stanislavos – 90-ąjį jubiliejų.