Iliuzionistas Mantas Wizard apie senelį: „Netgi išgyvenęs tremtį jis neprarado gyvenimo džiaugsmo“

tremtinys Kacinas_su_anuku_MantuDaugelį metų Macikų konclagerio kapinėse, prie aukšto ąžuolinio kryžiaus vyksta Gedulo ir vilties dienos minėjimai. Bet tik nedaugelis žino, kad kryžių pastatė buvęs tremtinys, naumiestiškis meistras Juozas Kačinas (1917 – 2016).

Pažinojusieji Juozą sako, kad tai buvo žmogus pilnas kūrybinės energijos, vidinės stiprybės būtinos savo tikslų įgyvendinimui. Buvo atviras, doras, o lojalūs įsipareigojimai buvo tapę jo gyvenimo misija.

 

„Senelis, kurį visada mielai vadindavom Tetuku, man buvo ir yra nuostabus brandaus, gero ir gilaus žmogaus pavyzdys. Jis visada gerai sutardavo su mumis, vaikais, būti su juo reikšdavo linksmai leisti laiką, o gero humoro jausmo jis neprarado niekada“, – apie vieną brangiausių žmonių savo gyvenime kalba J. Kačino anūkas, žinomiausias Lietuvos iliuzionistas Mantas Žmuidinavičius – Wizard.

Buvo žinomas
kryždirbys

Macikų konclagerio kapinėse stovintį kryžių J. Kačinas skaptavo Žemaičių Naumiestyje, savo sodybos kieme, o pastatyti padėjo bendraminčiai, kaimynai P. Užpelkis ir J. Mockus. Ši trijulė buvo aktyviausi pagalbininkai atstatant paminklą Nepriklausomybės kovose žuvusiems Žemaičių Naumiesčio valsčiaus vyrams ir už tai pelnę garbingas padėkas.

Apie 20 Juozo išskaptuotų ąžuolinių kryžių Žemaičių Naumiesčio apylinkėse tarsi primena ir įpareigoja branginti ir saugoti laisvę. J. Kačino skaptuoti kryžiai stovi jo tėviškėje, Adomavo kaime (Šilalės r.), pakaunėje, Kryžių kalne ir daugelyje kitų vietų. Nedemonstruodamas įmantrybių, įvairių puošimo elementų meistras dažnai ant kryžiaus palikdavo vietą šventojo skulptūrėlei ir niekada neužrašydavo autoriaus vardo.

Meistro dukra Ona Kuskienė pasakoja, kad būdamas Sibire, tėvas dirbo kalvėje ir neretai gaudavo pylos nuo viršininkų. Iš valdiško metalo jis padarydavo kaimo vaikams roges ar kitas žaidimo priemones. Net trumpiausiomis laisvo laiko minutėmis aplinkiniams jis nuolat kažką sutaisydavo, patobulindavo darbo priemones, buvo nepakeičiamas pagalbininkas nežmoniškomis gyvenimo sąlygomis Sibire vargusiems žmonėms.

Beprasmiškai prarastas laikas toli nuo tėvynės, patirtos skriaudos, išgyvenimai vertė Juozą ieškoti individualios išraiškos ir būdų įprasminant savo ištikimybę gimtajam kraštui. Skaptuodamas ir statydamas kryžius J. Kačinas tęsė seniausias tautos kultūros tradicijas, sunaikintas sovietmečiu.
Dukra pasakoja, kad nuo pat pirmųjų žingsnių į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą tėvas įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalyvavo visose palaikymo akcijose ir mitinguose. Tuomet jis akivaizdžiai išgyveno antrą pakilimo ir džiaugsmo bangą po pirmosios – sugrįžimo iš tremties į tėvynę.
Aukšti, ąžuoliniai, ilgaamžiai buvusio tremtinio Juozo Kačino kryžiai, išreiškiantys vertybes, požiūrį į tautos kultūrinę istoriją primena ir liudija ,, Aš laisvas, mes laisvi“.

Senelis – vienas brangiausių žmonių

J. Kačino anūkas iliuzionistas Mantas Wizard, seneliui švenčiant 99 metų sukaktį sakė: ,,Man jis garbingo žmogaus pavyzdys. Koks nepaprastas gali būti paprastas žmogus“.

„Šilutės naujienoms“ Mantas pasakojo, kad nors senelis ir išgyveno tremtį bei kitus gyvenimo iššūkius, jis niekada neprarado gyvenimo džiaugsmo ir mokėjimo pajuokauti. Visada smagiai ir niekada neužgaudamas kito.

J. Kačinas nuolatos domėjosi pasaulio naujienomis, todėl susitikęs su anūku valandų valandas šnekėdavosi apie mokslą, tikėjimą, naujienas ir net modernias technologijas – jam visada viskas buvo įdomu ir jis niekada neprarado jaunatviško smalsumo.

Pasak M. Žmuidinavičiaus, su seneliu jis susitikdavo dažnai ir kalbėdavosi ilgai. Apie tremtį senelis pasakojo nedaug, bet anūkas yra išgirdęs iš jo daug puikių istorijų apie jaunystę, tarpukario Vilnių, kur tarnavo, smagius, o kartais rimtus nutikimus. Mantas mielai jo klausydavosi, o galiausiai senelis paklausdavo: „O dabar papasakok kaip tu gyveni?“

„Nėra nei vieno mūsų šeimos susitikimo, kuomet neprisimintume jo smagių, gražių istorijų ir juokingų nutikimų. Šalia to tai buvo neįtikėtino darbštumo ir atsakingumo žmogus. Senelis buvo ir yra vienas brangiausių mano gyvenimo žmonių. O jo namai ir pats Žemaičių Naumiestis man išlieka kažkokia labai miela vieta, kur ir dabar nuolatos atvykstu“, – atviravo Mantas Wizard.