In memoriam: atsisveikinant su Valerija Baniene

baniene valerija(1930.12.05 – 2012.01.01)

2012 m. sausio 1 dieną, sekmadienį, mirė gerbiama rusniškė, Lietuvos Laisvės kovų dalyvė, buvusi Intos lagerių politinė kalinė, Pamario krašto istorijos ir etnokultūros puoselėtoja VALERIJA BANIENĖ.

Valerija Banienė gimė 1930 m. gruodžio 5 d. Šiaulaičių kaime, Radviliškio rajone. Mokėsi Šiaulaičių pradinėje mokykloje, Tytuvėnų gimnazijoje. Grįžusi iš Sibiro  Intos lagerių, baigė Šiaulių vidurinę (suaugusiųjų) mokyklą ir įstojo į Kauno Veterinarijos akademiją, zootechnikos specialybę. 1964 m., besimokydama paskutiniame kurse, susituokė su politiniu kaliniu Kazimieru Baniu, apsigyveno Rusnėje. Dirbo zootechnike, paskutiniais metais iki pensijos – ekonomisto padėjėja.

Išaugino dukrą Rasą, humanitarinių mokslų daktarę, ir sūnų Gintarą – veterinarijos gydytoją.

Pokario metais (1948 m.) Valerija su savo mama Elena Niparavičiene, neturtinga našle, visokeriopai rėmė Laisvės kovotojus – partizanus. Abi slaugė sužeistą Prisikėlimo  apygardos Jono Šukio – Liutauro būrio partizaną, o 1948-1949 m. žiemą jų namuose esančioje slėptuvėje – bunkeryje gyveno penki partizanai. Už šią veiklą Valerija suimama, teisiama ir įkalinama Intos lageriuose.

1998 m. Valerijai Banienei suteiktas Lietuvos Laisvės kovų dalyvės vardas.

Valerija Banienė ypač stengėsi visapusiškai globodama bei materialiai remdama pačios suburtą tremtinių ansamblį „Rusniškiai“. Atėjus Atgimimui, kartu su visa Lietuva, nuoširdžiai džiaugėsi Nepriklausomybės atgavimu, rašė Rusnės tremtinių metraštį. Kol sveikata leido dalyvavo Valstybinių švenčių ir Atmintinų datų minėjimo renginiuose, savo pasisakymuose iškeldama tikrąsias gyvenimo vertybes.

Už idėją suburti tremtinių ansamblį „Rusniškiai“, nuolatinę materialinę bei moralinę paramą saugant ir puoselėjant istorinę atmintį patriotinėmis dainomis, 2010 m. rugpjūčio 23 d. Valerijai ir Kazimierui Baniams pareikšta Šilutės rajono mero padėka.
Pastaraisiais metais mūsų krašto istorijos žadintoja Valerija Banienė buvo perėmusi vyro Kazimiero Banio pareigas – kruopšiai puoselėjo etnografinę – žvejo sodybą – muziejų.

Grožis, taurumas, drąsa, tautinė dvasia buvo a.a. Valerijos Banienės gyvenimo nuostata.

Ilgėsimės ir akimis ieškosime Jūsų Valerija etnografinėje žvejo sodyboje, prie  muziejaus durų, ant medinio suolelio parimusios… Bet deja… Liūdime ir tariame amžiną SUDIE…

Ilsėkitės ramybėje ir Aukščiausiojo globoje.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.