ROMUALDA ONA DOBRANSKIENĖ 1932 – 2018
„Visą gyvenimą su džiaugsmu dirbau mėgiamą darbą“, ,,…man buvo įdomūs ir svarbūs visi mano mokiniai“. Tai žodžiai, skambantys ir dar ilgai skambėsiantys daugybės mokinių širdyse. Tai mylinčios Mokytojos, Direktorės, Dėstytojos, Lektorės žodžiai. Jau mus palikusios, bet atminty gyvenančios Romualdos Onos Dobranskienės žodžiai.
Romualda Ona Dobranskienė gimė 1932 m. Papilėje (Akmenės r.). Pasirinkusi pedagogės kelią dirbo mokytoja Vilkyčių septynmetėje ir Priekulės vidurinėje mokykloje, direktoriaus pavaduotoja Švėkšnos vidurinėje mokykloje, Šilutės rajono švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja, Šilutės pirmosios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, nuo 1979 m. rugsėjo 1 d. – šios mokyklos direktore. Nuo 1972 m. bendradarbiavo su aukštosiomis mokyklomis: vadovavo studentų pedagoginei praktikai, skaitė paskaitas studentams Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame institute, dalyvavo aukštųjų mokyklų konferencijose. Nuo 1990 m. Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros docentė.
Parašė ir išleido 4 knygas, sudarė ar padėjo sudaryti apie 20. Periodinėje spaudoje, moksliniuose žurnaluose, konferencijų leidiniuose spausdinti darbai sudaro apie 50 spaudos lankų.
Velionės pedagoginės veiklos kelią nuo šešiolikmetės pionierių vadovės pokario Vilkyčių septynmetėje iki socialinių mokslų daktarės, Klaipėdos universiteto docentės galime pavadinti mokytojo gyvenimo mokykloje ir mokyklai liudijimu. Tai nuolatinės savišvietos, ugdymo proceso kūrybos, išsamios jo analizės ir mokslinio apibendrinimo kasdienybė. Kaip gimtosios kalbos mokytoja ji išugdė nemažą būrį pasekėjų, dirbančių mokyklose ar su lietuvių kalba susijusį darbą. Iniciatyvi, veržli, įžvelgianti potencialias perspektyvas, ji gebėjo orientuoti mokinius ne vien literatūrinei, bet ir įvairiašakei kūrybinei veiklai, vėliau turėjusiai lemtingos įtakos ne vieno ugdytinio gyvenimui ir karjerai. Vadovaudama Šilutės 1-jai vidurinei mokyklai, remdamasi moksliniais pagrindais, sutelkusi mokytojų ir mokinių bendruomenę, praktikoje įtvirtino moksleivių savivaldos, saviraiškos modelį. Šis eksperimentas buvo apibendrintas respublikos mastu. Parengtos rekomendacijos mokyklos demokratinės mokinių savivaldos ir saviraiškos organizavimo klausimais. Už pranešimą „Saviaukla IX klasės lietuvių literatūros kurse“ buvo paskirta I laipsnio premija Lietuvoje ir II premija sąjunginiuose pedagoginiuose skaitymuose Almatoje (1978 m.). Parengta jaunųjų mokytojų adaptacijos mokykloje programa, kuri gerai įvertinta respublikiniame pedagoginės minties konkurse ir eksponuota liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje, įvertinta sidabro medaliu (1983 m.).
Šia patirtimi domėjosi ir sekė ne viena šalies ir kai kurios Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities mokyklos. 1-osios vidurinės darbu susidomėjo Vokietijos Buxtehudės Halepageno gimnazija. Prasidėjęs bendradarbiavimas peraugo į projektinę veiklą ir tęsiasi iki šiol.
R. Dobranskienės vadovavimo metu mokykla buvo atvira ir įdomi visuomenei ne tik kaip savita ugdymo institucija, bet ir kaip nacionalinių tradicijų puoselėtoja, mokinių meninės saviraiškos ugdytoja. Mokykla tapo bendruomenės kultūros centru: neužmirštama sustiprinto vaizduojamojo meno dalykų veikla, leidusi mokiniams mokyklos interjere įgyvendinti savo kūrybines svajones; ,,Žydrosios paukštės“ spektaklių tradicija, įtraukusi didelę šilutiškių bendruomenę; uždegtų mokinių jėgomis puoselėjama mokyklos aplinka, H. Šojaus kapavietės priežiūra ir daugelis kitų nesuskaičiuojamų unikalių iniciatyvų.
Subūrusi bendraminčius humanitarus, 1992 m. įkūrė Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą, kuriam su aistra kūrybiškai vadovavo 24 metus. Klubo iniciatyva pirmą kartą lietuvių kalba išleistas visas „Lietuviškų apysakų“ rinkinys, pirmą kartą Lietuvoje klubo nariai į lietuvių kalbą išvertė H. Zudermano „Mano jaunystės vaizdų knygą“. Medžiagą, sukauptą nagrinėjant H. Zudermano gyvenimo kelią ir kūrybą, klubas apibendrino 12 konferencijų (iš jų 5 tarptautinės), seminaruose, įvairiuose renginiuose su H. Zudermano knygų skaitytojais, straipsniuose rajoninėje, šalies ir vokiečių spaudoje, internete. Plačiausiai šie tyrinėjimai atskleisti klubo išleistose 5 knygose. Kartu su vokiečių kultūros draugija „Anchen von Tharau“ atstatytas paminklas H. Zudermanui, su Šilutės pirmąja gimnazija įvykdyta mecenato H. Šojaus palikuonių valia – pastatytas paminklinis Šilutės laukų akmuo ant H. Šojaus kapo, pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo atminimas įamžintas pastatant paminklinį akmenį spėjamoje jo gimtinėje. Nuveikta daug kitų reikšmingų darbų, už kuriuos R. Dobranskienės vadovaujamas klubas 2008 m. apdovanotas Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija.
Už profesinės veiklos pasiekimus, pedagoginę, literatūrinę, kultūrinę veiklą, aktyvų dalyvavimą viešajame ir akademiniame gyvenime, socialinėse akcijose, šiuolaikiškas iniciatyvas ir jų įgyvendinimą, tautų kultūrų ryšių tyrinėjimus ir apibendrinimą, ugdymo problemų įžvalgas ir jų analizę, patirties sklaidą 2011 m. jai buvo suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas.
Įkvepianti ir prasminga Romualdos Onos Dobranskienės veikla, pasitikėjimas kiekvienu – dideliu ir mažu – liks atminty bet kuriam, savo kely sutikusiam tokią Mokytoją.
Šilutės rajono savivaldybė, Šilutės pirmoji gimnazija, Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas
Rašyti atsakymą