Infliacijos grimasos: ko dar galime tikėtis?

Maisto prekės, drabužiai ir avalynė, būsto paskolos ir kitos prekės bei paslaugos nuolatos brangsta – tai šiandieninio mūsų gyvenimo realybė. Visgi neramu, kas mūsų laukia 2023 metais infliacijos srityje?

Infliacija – bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas. Pastaruoju metu su šiuo ekonominiu reiškiniu susiduriame praktiškai kiekvienas. Ypatingai tai pastebime, kai už tą pačią pinigų sumą galime įsigyti vis mažiau prekių ir paslaugų.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) statistika, tarp 38-nių tiriamų pasaulio šalių 2022 m. rugpjūčio mėn. infliacijos kontekste užėmėme trečią vietą (22,4 proc.). Lyderė buvo Turkija (80,2 proc.), o antroje vietoje – Estija (24,8 proc.). Tai, kad infliacija – viena pagrindinių problemų, pastebi ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), apskaičiuodamas ekonomikos vargo indeksą. Ekonomikos vargo indeksas – rodiklis, kurio apskaičiavimui naudojami pagrindiniai šalies ekonominiai rodikliai: bendrasis vidaus produktas, infliacija ir nedarbo lygis. LLRI apskaičiavo 2022 m. I ketvirčio ekonomikos vargo indeksą ES kontekste. Mes patekome tarp 5 šalių (Ispanija, Graikija, Slovakija, Italija, Lietuva), kurios patiria didžiausią ekonominį vargą. Šio rodiklio pagalba galime pažvelgti į bendrą savo šalies ekonominę situaciją iš šalies. Visgi, akivaizdu, kad mūsų pagrindinė problema – aukšta infliacija.

Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančius neramumus manytina, kad energetikos išteklių kainų lygio kilimas turėjo sąlyginai didžiausią įtaką bendram kainų kilimui. EBPO nurodo, kad energetikos išteklių infliacija šių metų rugpjūčio mėn. Turkijoje buvo lygi 132,8 proc., Estijoje – 98,1 proc., Nyderlanduose – 88,5 proc., o Lietuvoje – 66,6 proc.

Visgi matoma, kad maisto prekių kainų lygio augimas taip pat pasižymėjo ypač aukštais rodikliais: Turkijoje – 90,3 proc., Vengrijoje – 33,1 proc., Lietuvoje –30,6 proc. Remiantis naujausiais statistikos departamento duomenimis, galima išskirti šių metų spalio didžiausius vartojimo prekių kainų pokyčius per mėnesį (lyginant su rugsėju): kopūstų (42,9 proc.), pomidorų (55,3 proc.) ir agurkų (61,4 proc.). Bendrame vartojimo prekių krepšelyje, lyginant su rugsėju, labiausiai pabrango drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai bei transporto paslaugos.
Gera naujiena ta, kad, remiantis duomenimis, matome, kad spalio mėn. metinė infliacija buvo 0,5 procentiniais punktais mažesnė nei rugsėjo. Jeigu ir toliau ekonominės sąlygos neblogėtų, tikėtina galėtume teigti, jog infliacija savo piką pasiekė rugsėjį, kai buvo 24,1 proc.

Optimistiškiausiai ateitį prognozuoja LR Finansų ministerija, kuri 2023 m. prognozuoja, kad infliacija sudarys 6 proc. Lietuvos bankas situaciją vertina kritiškiau ir prognozuoja 8,4 proc. infliaciją. Europos Komisija pateikia niūresnes ekonomines prognozes – prognozuoja 9,1 proc. infliaciją Lietuvai. Kuris scenarijus bus arčiausiai realybės didžiąja dalimi priklausys nuo Europos centrinio banko vykdomos monetarinės politikos ir nuo to, kaip į jo priimamus sprendimus (pavyzdžiui, bazinių palūkanų didinimo) reaguos rinka. Minėtos politikos tikslas yra susijęs su pinigų pasiūlos mažinimu, kas galiausiai sudarytų tinkamas sąlygas infliacijos mažėjimui. Negalima ignoruoti ir išorinių aplinkybių, kurios taip pat turės poveikį infliacijos augimo tempams ateityje: karas Ukrainoje, energetikos išteklių krizė, tiekimo grandinių sutrikimai ir kt.

Atsižvelgiant į Lietuvos banko namų ūkių apklausos rezultatus, didžioji dalis namų ūkių savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai (53 proc.), didžiajai daliai jų turimi finansiniai įsipareigojimai tampa našta (60 proc.) ir didžioji dalis namų ūkių neturi rekomenduojamo 3-6 mėn. santaupų rezervo (76 proc.). Tad atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą infliaciją, rekomenduotina planuoti savo pirkinius, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus bei turėti „finansinę pagalvę“, kurios apimtis būtų 3–6 mėn. santaupų rezervas.