Informacinis karas – dėl mūsų širdžių ir protų

17. Tomas_eponisInformacinių technologijų amžiuje kariniai veiksmai persikelia į informacinę erdvę, įgauna naujas formas. Informaciniame kare aktyviai pasitelkiama dezinformacija ir propaganda, kuriomis siekiama keisti tikrovės suvokimą, pakirsti visuomenės moralines nuostatas, daryti įtaką politiniams sprendimams. Apie tai kalbame su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento ekspertu Tomu Čeponiu.

Kaip ir kur vyksta šiuolaikiniai informaciniai karai?

Kalbėdami iš Lietuvos pozicijų, informacinę erdvę galime suskirstyti į tris dalis –ES/NATO, Lietuvos, kaip Vakarų pasaulio dalies, ir į Rytus nuo mūsų sienų esančių šalių informacinę erdvę. Pastarojoje veikia Kremliaus finansuojami Rusijos ir Baltarusijos komunikacijos kanalai, kurie yra mums priešiški. Čia konstruojamos ir transliuojamos iškreiptos žinios apie Lietuvą, menkinamas mūsų valstybingumas, kurstomi nostalgiški jausmai buvusiai Sovietų Sąjungai.

Rusijos tikslas – išlaikyti mus savo įtakos zonoje. Tačiau tam ji neturi reikiamų svertų. Nei ekonomine, nei karine jėga ji negali lygiuotis su ES ir NATO, todėl vienintelis kelias, kuris belieka, yra informacinis karas. Ir šį metodą Rusija labai plačiai išnaudoja.

Dezinformacija ir propaganda skleidžiama ne tik per oficialius Rusijos žiniasklaidos kanalus, bet ir per įvairias Kremliaus finansuojamas organizacijas, filmus, koncertus, taip pat paskyras socialiniuose tinkluose.

Kas yra šio informacinio karo taikinys?

Bendrąja prasme propagandos taikinys yra žmonių realybės suvokimas, jų pažiūros, todėl labai svarbu neužsidaryti kuriame nors viename informaciniame burbule, nes tada nematysime realaus pasaulio vaizdo, nesuvoksime rizikų.

Piliečiams, kurie bendrauja, žiūri laidas ir filmus, klauso radijo beveik ar vien tik rusų kalba, formuojamos negatyvios emocinės nuostatos Lietuvos atžvilgiu. Prastai mokėdami lietuvių kalbą, jie sunkiau integruojasi, sunkiau įsidarbina. Iš to vėl kyla nepasitenkinimas ir išeina lyg užburtas ratas.

Todėl siūlome išeiti iš informacinio burbulo. Bent kartais išjunkite rusiškus kanalus, pažiūrėkite lietuviškas televizijas, spaudą lietuvių kalba, pažiūrėkite oficialią Lenkijos televiziją, paieškokite informacijos kitomis suprantamomis kalbomis. Palyginę tą informaciją, suprasite, kad Lietuva nėra tokia, kaip bando nupiešti Kremlius.

Kaip sekasi Lietuvai kovoti su informacinėmis atakomis?

Bent jau kol kas informaciniame kare Vakarai neišnaudoja viso potencialo, o Kremlius nesibodi naudoti bet kokių priemonių. Taip yra todėl, kad Šaltojo karo metu išvystytus dezinformacinius gebėjimus Vakarų pasaulis nurašė į istorinius archyvus, tuo tarpu Rusijoje jie buvo vystomi toliau. Jie įžvelgė, kad ateina nauji komunikacijos kanalai, naujos technikos ir toliau ruošė propagandos specialistus. Todėl manome, kad jie turi daugiau patirties ir įdirbio šioje srityje. Bet ilgalaikėje perspektyvoje pergalė turėtų būti mūsų pusėje, nes melo kojos trumpos.

Informaciniame kare mes negalime kariauti su Rusija tokiomis pat priemonėmis, kurias pasitelkia Kremlius. Esame demokratinė valstybė, laikomės teisinės valstybės taisyklių, o demokratijos jėga yra kalbėjime. Tiesos sakymas – vienas iš stipriausių ginklų.

Atvirai kalbėdami mes stengiamės perduoti žinutę ir Rusijos vidinei auditorijai, kad nesame tokie, kokius bando mus pavaizduoti Kremlius – nesame fašistai, neengiam rusakalbių, neniekinam jų kultūros. Kalbėti tiesą mums svarbu, nes potencialaus karinio konflikto metu Rusijos gyventojai ir bus tie kariai, nukreipti prieš mus. Todėl privalome paneigti skleidžiamą Rusijos propagandą.

Pasakodami apie save tai, ką pasiekėme, žlugdome Rusijos naratyvą, kad Lietuva nevykusi valstybė. Priešingai – nuo nepriklausomybės atgavimo sėkmingai žengiame į priekį, pasiekėme savo užsibrėžtų tikslų – tapome ES ir NATO nare. Mūsų ekonomika, perkamoji galia nuo Vakarų valstybių skiriasi nebe kartais, o procentais. Mūsų rodikliai geri – tą patvirtina ir mūsų, ir tarptautiniuose institutuose dirbantys ekonomistai, mokslininkai, tą patvirtina nepriklausomi, privačiose žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai. Taigi Rusijos dezinformacija subyra.Logo

Labai svarbu, kad ir Lietuvos visuomenė būtų informuota apie Rusijos dezinformacijos atakas, propagandą, jos siekius bei kanalus. Tokiu būdu visuomenė įgytų tarsi imunitetą skleidžiamam melui bei priešiškam informaciniam poveikiui. Kritiškai mąstanti, edukuota visuomenė yra pagrindinė valstybės gynimo jėga.