Šokis gali būti ne tik saviraiškos forma ir malonumas, bet ir gyvenimo variklis. Šilutiškę Ingą KUZNECOVĄ šokio sūkurys įsuko nuo mažumės ir nepaleido iki šiol. Choreografė, šokio mokytoja ir atlikėja yra įsimylėjusi Lietuvoje dar tik populiarėjantį ir ne visiems įprastą šokio stilių – šiuolaikinį šokį.
Daugelis, pirmą kartą išvydęs ją šokančią, lygina su kosmonaute, tačiau Ingai tai kelia šypseną ir dar didesnį norą išpopuliarinti ir supažindinti žmones su šokiu.
Jauna kūrėja jau spėjo parodyti du savo kūrybos šokio spektaklius ir šiuo metu kuria trečiąjį, kurio tema aktuali kiekvienam lietuviui – spektaklis bus apie krepšinį.
Ir žygiavimą galima parodyti kitaip
Ant parketo Inga suktis pradėjo nuo mažumės. „Visą laiką, kai tik turėdavau galimybę, šokdavau. Mamai ir tėčiui didžiausius koncertus surengdavau“, – prisimena ji.
Matydami norą šokti, tėvai dukrą leido į Šilutės meno mokyklos choreografijos skyrių. Čia Ingos mokytoja tapo Judrė Railienė, kuriai mergina dėkoja už didelį indėlį į tai, kad ji šoko ir tobulėjo.
Tačiau buvo toks momentas, kai visas mintis apie šokį ji buvo nustūmusi į šoną. Sako, bene dešimtoje klasėje pradėjusi galvoti, kad su šokiais nelabai galės sieti savo gyvenimą, o ir tėvai protino, kad iš to neišgyvens.
Tačiau, artėjant abitūros egzaminams, merginą lyg koks nušvitimas aplankė. Apsisprendė – reikia toliau mokytis choreografijos universitete. Norimų specialybių sąraše pirmoje vietoje įrašė choreografiją Klaipėdos universiteto menų fakultete, važiavo į stojamuosius egzaminus ir įstojo.
Universitete studentai išbando platų šokio stilių spektrą – nuo baleto iki folkloro. Ingai labiausiai patiko šiuolaikinis šokis. Tai itin plati sritis, galimybė įvairiau ir savičiau save išreikšti judesiu. „Liaudies ar klasikiniame šokyje yra pagrindiniai žingsniai ir šokdamas tiesiog jais varijuoji, o šiuolaikiniame šokyje turi didžiulę laisvę improvizacijai, savo kūno stebėjimui. Matai, ką diktuoja kūnas, ir tai kur kas daugiau už jau pritaikytus dalykus, kuriuos tereikia paimti“, – aiškina Inga.
Pasak šokėjos, tiems, kas nesigilina ir negyvena šiuolaikiniu šokiu, sunku suprasti, kas tai yra. Ingai įdomu matant šokantį žmogų daryti savo analizę. Ji – už žmonių analizavimą, o ne už paprastą simbolinį šokio žingsnį, pavyzdžiui, žygiavimą, reiškiantį, kad eini į karą. „Galima ir kitaip parodyti, kad aš einu į karą. Todėl man ir patinka šiuolaikinis šokis, nes galima rodyti taip, kaip tau atrodo, ir visada būsi teisus, nes jei tavo kūnas taip diktuoja, vadinasi, taip ir turi būti. O žiūrovas turi laisvę analizei ir interpretacijai“, – kalba Inga.
Gyvenimą paįvairina… maistas
Daug naudingos patirties Inga parsivežė iš Švedijos. Nepraleidusi galimybės per ERASMUS mainų programą išvykti mokytis svetur, Švedijoje ji praleido visus metus. Ten daugiausia mokėsi šiuolaikinio šokio. Mokslais liko sužavėta, o įgytą patirtį vadina neapsakoma. „Ten studentai šiuolaikinio šokio mokėsi jau mokykloje, o aš pabandžiau tik universitete. Mačiau, kaip ten žmonės juda, kaip dirba ir galvojau „OHO…“. Jaučiausi paskutinė klasėje, kaip besivelkanti uodega. Bet tai buvo geras spyris, nes pradėjau stengtis, mokytis papildomai. O dėstytojai buvo tikri profesionalai“, – prisimena Inga.
Be naujų šokio technikų tobulinimo, Švedijoje Inga įgijo ir neįkainojamos mokymo patirties. Pasitaikius galimybei padirbėti dėstytoja menų gimnazijoje, ji nedvejodama sutiko. Toje gimnazijoje žmonės mokėsi dainuoti, bet jiems buvo ir papildomos šokio pamokos. Sako, kad iš pradžių tenykščiai į ją žiūrėjo kaip į kosmonautę, mat jiems šokis mažai rūpėjo. Bet pradėjusi ieškoti, rado būdus juos sudominti.
Šiemet Klaipėdos universitete Inga baigė choreografijos magistro studijas. Per studijų metus ji pristatė du savo kūrybos šokio spektaklius. 2010 metais tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ buvo rodomas debiutinis jos spektaklis „Mikas ir pusryčiai“.
Banalumo vengianti choreografė bandė judesiu perteikti maisto skonį. Sako nenorėjusi kalbėti apie tokius dalykus, kaip meilė ar savęs paieška. Svarstė, kas dar yra svarbu, kas paįvairina gyvenimą. Juk maistas! Tada ėmė galvoti, koks tas maistas, pagalvojo apie skonius ir nutarė panagrinėti juos judesio prasme. Jos nuomone, išėjo įdomus produktas apie skonį.
Spektaklio metu, kol šokėjai šoko, scenoje prie stalo sėdintis aktorius verkdamas kramsnojo čili pipirą arba raga-vo agurką su daug druskos…
Įkvėpė žymiosios poros
Antrąjį spektaklį „Ir viskas klojosi kuo puikiausiai“ Inga pristatė šiemet. Tai buvo jos baigiamasis magistro darbas. Iš pradžių mergina planavo statyti spektaklį apie krepšinį, tačiau pritrūko laiko, tad dėstytoja patarė statyti šokį apie meilę. Nors šokėja spyriojosi, mat banalių temų nemėgsta, tačiau spektaklį pastatė savaip, ir banalumu jis nekvepėjo.
Spektaklyje šoko Inga su savo šokių partneriu Petru Lisausku. Sako, tuomet apie meilę ėmusi galvoti visai kitaip. Įkvėpimo sėmėsi iš žymiausių visų laikų pasaulio porų: Romeo ir Džiuljetos, Džono Lenono ir Joko Ono, tapytojo Salvadoro Dali ir jo mūzos Gala ir pan. Taigi kalbėjo apie dviejų žmonių santykį, naudojo simbolius, padiktuotus tų žymių porų.
Nemažai inspiracijos šokėjams suteikė ir erdvė, mat Inga nusprendė spektaklį rodyti netradicinėje erdvėje. Stebėti pasirodymo žmonės traukė ne į koncertų ar teatro salę, o į paprastą butą. „Man patinka parodyti žmonėms, kad galima pristatyti kūrybą ir netikėtoje vietoje. Galima šokti ir bute, ir parke. Ir net muzika ne visada reikalinga“, – teigia ji.
Specialiai šiam spektakliui buvo kurtas ir filmukas, susidedantis iš 1000 nuotraukų, kurių autorius Julius Venskus.
Turi begalę veiklos
Šiuo metu Inga sukasi it vijurkas: dirba šokių mokytoja Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klube „Saulutė“, „Jazz up“ studijoje, moko vaikus, paauglius, net suaugusiuosius. Taip pat priklauso menininkų grupei „Žuvies akis“, kuri vienija įvairių sričių menininkus. Būtent su šia grupe Inga kurs naująjį savo spektaklį apie krepšinį. Apie jį autorė gali pasakyti tiek, jog šoks penkiese ir ne bet kur, o didžiuliuose krepšiuose.
Klubas „Žuvies akis“ duoda galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose, kolegų spektakliuose.
Dar šokėja dirba ir su kurčiais vaikais. Tai vadina gera patirtimi sau – greitakalbei ir nenustovinčiai vietoje, mat kurtiesiems reikia išaiškinti ir parodyti lėtai, jiems suprantama kalba.
Nuo rudens Inga pradės dėstyti šiuolaikinį šokį ir Klaipėdos universitete.
Be minėtų užsiėmimų, mergina turi ir daugiau veiklos – tai įvairūs projektai, į kuriuos ji kviečiama šokti. Didelį projektą ji įgyvendino Jūros šventės metu Klaipėdoje, kuomet kūrėja šoko roko operoje „Eglė žalčių karalienė“.
Klaipėdos publika dar bręsta
Ingos mylimas šiuolaikinis šokis Lietuvoje nėra toks populiarus, kaip jai norėtųsi. Tačiau choreografė viliasi, jog viskas pasikeis – šiuolaikinis šokis populiarėja.
„Dabar man pradėjus šokti, žmonės iš karto atsisijoja, stebisi, „kas čia per nesąmonė – vartytis ant žemės…“. Kai atėjau prieš 3 metus dirbti su vaikais, visi jie norėjo mokytis hip hopo. Bet per tą laiką nuomonė keitėsi, vaikai ėmė domėtis, norėti ko nors kito. Tas pats vyksta ir su publika“, – pastebi ji.
Vilniuje į šokio spektaklius susirenka daugiau žmonių, o Klaipėdos publika dar tik bręsta. Kitose Europos šalyse šiuolaikinis šokis yra, anot Ingos, aukštumoje, ir ji tiki, kad toks laikas ateis ir čia. Tik reikia daryti, rodyti. „Mes patys dažnai tiesiog iš idėjos rodom savo spektaklius, be jokio užmokesčio – tam, kad žmonės žinotų, užsikabintų“, – neslepia ji.
Šiuolaikinį šokį Inga rodė ir šilutiškiams Meno mokyklos jubiliejaus metu. Nors spėja, kad žiūrovų liko nesuprasta, tačiau džiaugiasi gauta patirtimi: pamatė kito miesto publiką, kuri į ją „žiūrėjo kaip į ateivį“.
Menininkė džiaugiasi galėdama gyventi šokiu, mat nieko nėra geriau už mėgiamą darbą. „Šokis – tai saviraiška, visiška kūrybos laisvė. Kažkada svajojau būti atlikėja, bet dabar žinau – esu kūrėja“, – šypsosi mūsų kraštietė.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.