Savigyda – pavojingas įprotis
Žmonės dažniausiai imasi gydytis patys, kai susiduria su lengvesniais negalavimais: peršalimu ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tuomet antibiotikai pradedami vartoti iš karto, nors ligos sukėlėjas dar nėra nustatytas. Pasitaiko, kad žmonės savo nuožiūra keičia vaistų dozes, pavyzdžiui, vartodami kraujospūdį mažinančius medikamentus išgeria kelias skirtingas tabletes iš karto, tikėdamiesi greitesnio efekto. Taip pasiekiamas priešingas rezultatas – kraujospūdis gali pavojingai nukristi.
„Savigyda plinta dėl informacijos pertekliaus ir nepakankamo sveikatos raštingumo. Žmonės vis dažniau pasikliauja draugų patarimais ar socialiniuose tinkluose randama informacija. Vieni mano, kad gydytojai neskiria pakankamai dėmesio, kiti vengia eilių ar mano galintys susitvarkyti patys. Savigyda apima visas amžiaus grupes, skiriasi tik šaltiniai, iš kurių semiamasi žinių“, – teigia gydytoja.
Vyresni žmonės dažniau remiasi pažįstamų patirtimi, o jaunesni atsakymų ieško socialiniuose tinkluose, „Google“, o pastaruoju metu vis dažniau pasitelkia ir dirbtinį intelektą. Abiem atvejais rizika panaši – ne visa internete ar iš aplinkinių gaunama informacija yra patikima.
Skatina augantis nerimas
Prie didėjančio savigydos masto prisideda visuomenėje augantis nerimas. Pandemija bei karas Ukrainoje išryškino psichinės sveikatos problemas – padaugėjo nerimo, depresijos, miego sutrikimų, todėl išaugo benzodiazepinų ir vaistų nuo nemigos vartojimas. Žmonės dažnai renkasi greitą sprendimą – tabletę, užuot ieškoję priežasties, kodėl jaučiasi blogai. Ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali sukelti priklausomybę ir dar labiau padidinti nerimą, irzlumą ar nemigą.
Viena dažniausių klaidų – gydytojo paskirtų vaistų nutraukimas arba pakeitimas kaimyno rekomenduotu. Pasitaiko, kad pacientai, nepajutę greito poveikio, savavališkai nutraukia gydymą arba pradeda vartoti priešingai veikiančius vaistus, pavyzdžiui, kosulį skatinančius ir slopinančius kartu. Taip ne tik nepasiekiamas gydymo tikslas, bet ir padaroma žala sveikatai.
Ypač pavojingas netinkamas antibiotikų vartojimas. Kai vaistai geriami netinkamomis dozėmis arba nebaigiamas skirtas kursas, bakterijos tampa atsparesnės, todėl kitą kartą liga gali būti gerokai sunkiau gydoma. Savo nuožiūra vartojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (skirti skausmui ar temperatūrai mažinti) taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimų, kraujavimą ar net priklausomybės riziką. Žmonės dažnai nesusimąsto, kad šie preparatai, ypač vartojami didelėmis dozėmis ar ilgą laiką, veikia ne tik simptomus, bet ir sutrikdo organizmo pusiausvyrą.
Svarbu atskirti nuomonę
Vienas geriausių būdų atskirti teisingą informaciją nuo klaidinančios – pasitarti su šeimos gydytoju. Internetiniai patarimai dažnai pateikiami be platesnio konteksto arba paremti pavieniais atvejais, todėl gali klaidinti. Vertėtų atkreipti dėmesį, ar šaltiniai pagrįsti patikimais moksliniais tyrimais ir oficialiomis sveikatos priežiūros rekomendacijomis.
Prieš pradedant gydytis savarankiškai svarbu atsakingai įvertinti savo būklę. Pajutus lengvus peršalimo simptomus galima gerti daugiau skysčių, ilsėtis, skalauti gerklę ar nosį druskos tirpalu, vartoti vitaminus. Tačiau jei atsiranda stiprus skausmas, sutrinka kvėpavimas ar kraujotaka, pakyla aukšta temperatūra, trunkanti kelias dienas, geriausia nieko nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju.
Net nereceptiniai vaistai nėra visiškai saugūs. Kiekvienas preparatas turi savo poveikį, dozes ir sąveikas su kitais vaistais ar maistu. Todėl prieš vartojant bet kokius medikamentus visada verta pasitarti su gydytoju, tai gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių sveikatai.
BNS inf.