Ir bedarbio, ir verslininko pusryčiai vienodi – sumuštinis

skanus sumustinisAtlikta apklausa, ką lietuviai valgo pusryčiams

Bedarbis ir verslininkas, studentas ir pensininkas, namų šeimininkė ir ūkininkas – visi šie žmonės Lietuvoje susivienija prie pusryčių stalo. Nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir pajamų, Lietuvos gyventojai rytais valgo tą patį – sumuštinius.

Duoną su sviestu ir sūriu ar dešra pusryčiams renkasi beveik kas antras lietuvis. Perpus mažiau, ketvirtadalis, dieną pradeda su lėkšte kiaušinienės ar omleto. Kiek mažiau Lietuvos gyventojų pusryčiams renkasi įvairias košes ar pieno produktus, rodo UAB „Dr. Oetker Lietuva“ užsakymu rugsėjo mėnesį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa.

Dribsniai kelią skinasi lėtai

„Tokie apklausos rezultatai tikrai nestebina. Sumuštinį galima greitai paruošti, jame yra reikalingų medžiagų, kurios leidžia energingai pradėti dieną“, – apklausos duomenis komentavo Aušra Jauniškytė, gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė.

17 procentų apklaustųjų teigė, jog pusryčiams renkasi įvairias košes, 12 procentų – pieno produktus, dar tiek pat gyventojų vos atsikėlę valgo mėsą ar dešreles.

Pasaulyje populiarus pusryčių patiekalas – dribsniai – Lietuvoje valgomas palyginti retai, vos 8 procentai apklaustųjų pusryčiauja su dubeniu dribsnių. Šį maistą Lietuvoje dažniausiai valgo studentai ir moksleiviai (16,7%).

„Vis tik dribsniai Lietuvoje, nors ir labai iš lėto, populiarėja. Vakarų šalyse be dribsnių pusryčiai net neįsivaizduojami ir ši tradicija kartu su sveiko maisto banga, pasipriešinimu E621 ir ekologišku gyvenimo stiliumi atkeliauja į Lietuvą. Tai rodo ir nuosekliai augantys mūsų dribsnių pardavimai“, – sakė UAB „Dr. Oetker Lietuva“ direktorius Sergejus Polovčenko.

Pasak gydytojos A.Jauniškytės, dribsniai pusryčiams tinkamas maistas ir dėl sudėtinių medžiagų, ir dėl to, jog vien dribsniais galima pasiekti labai reikalingos maistinių medžiagų įvairovės.Food Differring meal Tasty and nutritious breakfast 023154

„Pačių dribsnių būna skirtingų rūšių, juos galima valgyti su jogurtu, pienu ir sultimis. Tokios variacijos užtikrina maisto įvairovę“, – sakė A.Jauniškytė.

Kava ir arbata energijos nesuteikia

Palyginti su dribsniais, dvigubai daugiau lietuvių „valgo“ pačius kukliausius pusryčius – išgeria kavos ar arbatos puodelį.
Daugiau nei penktadalis šalies gyventojų rytais išvis nevalgo.

„Kava arba arbata – tai skysčiai, nesuteikiantys jokios energijos, tad valgyti pusryčiams bent kažką yra labai svarbu. Dar geriau, jei iš ryto valgomas angliavandenių turintis maistas – košės, dribsniai, sumuštiniai. Būtent ryte valgomi angliavandeniai užtikrina geresnę dėmesio koncentraciją ir nuotaiką dienos metu“, – sakė gydytoja dietologė A.Jauniškytė.

Apklausa parodė, kad miestiečiai nieko pusryčiams nevalgo dažniau nei kaimo vietovių gyventojai. Kaime tuščiu skrandžiu dieną pasitinka dvigubai mažiau žmonių nei mieste – vienas iš dešimties.

Lietuva savo pusryčių įpročiais skiriasi nuo Vakarų Europos ir JAV. Ten ant pusryčių stalo gerokai dažniau išvystume ir dribsnius, ir skrebutį. Prancūzijoje ypač populiarus skrebutis su sviestu ir uogiene žavi vos 5 procentus lietuvių. Tai pats nepopuliariausias pusryčių maistas Lietuvoje.