„Lūkuriuoti nėra ko, galim likti be darbo įrankių, žvejybos tinklų. Skubiai telkiam brigadas ir botais iš Pakalnės uosto leidžiamės į Kuršių marias. Šąla, pasirodė pirmasis ižas, ir ne tik aš, bet ir kiti Rusnės žvejai verslininkai kuo greičiau trauksim tinklus iš savo žūklės plotų ir gabensim į krantą. Kitaip įšals, ir galime patirti didelių nuostolių“, – žurnalistei penktadienį po pietų kalbėjo vienas iš žvejų įmonės vadovų Andrejus Repinas.
Meteorologai prognozuoja, jog gruodžio 8-os naktį temperatūra pamario krašte kris iki 6-8 laipsnių šalčio, tad rizikuoti ir ledokšniuose prapuldyti tinklus pamario vyrai nerizikuos.
Kuršių mariose, kol eis ižas ir šaltis visas vandens platybes sustingdys vientisu ir pakankamai tvirtu ledo sluoksniu, darbymečio žvejybos įmonėms nebus. O jei nebus darbo, nebus ir laimikių, taip pat – ir uždarbių.
Ir dar tuo metu, kai rinkoje žuvų paklausa didžiausia,kai artėja jų pirkimo bumas, prieškalėdinis laikotarpis.
Kuršių mariose žvejoja per keturiasdešimt verslinės žūklės bendrovių. Ne tik iš Rusnės, bet ir Kintų, Šturmų, Nidos, Preilos, Juodkrantės, Drevernos. Jose įsteigta apie šimtas darbo vietų.
Tie, kam šiandien nebuvo svarbu nešti kudašių su žvejybos įrankiais iš stingstančių Kuršių marių, visą dieną galėjo grožėtis šerkšno sukurtu pamario gamtovaizdžio įspūdingumu. Ištrūkę bent pusvalandžiui iš kabinetų keli bičiuliai šiandien su pasimėgavimu suko ratus į užmiestį.
Ten įprastą kraštovaizdį rado stulbinamai pasikeitusį. Nes šerkšnas, nuo aušros iki sutemų nuo medžių ir krūmų šakų nenukritęs, įspūdingai išdabino aplinkines teritorijas. Lyg deimantų žėručiais būtų apiberta žemė, o itin gausiai – vandens telkinių pakrančių augmenija. Nes čia rūkai buvo tirščiausi.
Šalvenimas, balta šerkšno skraistė ir ledokšniai, susidarę iki 6 laipsnių šalčio nukritusioje temperatūroje, pamažu įtvirtina pamario krašte žiemos pozicijas.
Ir užmarštin nustumia darganotą ir nykų rudenį, o ypač, praėjusį lapkritį, nors jis, beje, šiemet buvo šiltesnis, tik rūškanesnis nei įprastai.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lapkričio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 3,5–6,1 °C šilumos. Tai yra 2–3° aukštesnė nei standartinė klimato norma ( SKN). O saulė lapkričio mėnėsį spindėjo 15-25 valandom trumpiau, nei SKN.
Vidutinė lapkričio mėnesio vandens temperatūra upėse buvo 1,4–2,3 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę, o daugelio upių vandeningumas – didesnis už vidutinį daugiametį.
Vandeningiausios, kaip ir spalio mėnesį, buvo Vakarų Lietuvos upės. Nemune nuo Smalininkų iki Rusnės vandens lygis buvo 40–64 cm aukštesnis už daugiametį vidutinį, dešinysis intakas Leitė dvi dienas buvo pasiekęs stichinį lygį.
Pamario krašto žmonės atšiaurųjų metų laiką, žiemos šalčius ir atlydžius, slūgstančius ir kylančius potvynius, dėl jų kylančius nepatogumus pasiruošę priimti, kaip kasmet. Kaip neišvengiamybę.