Kasmet pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje liga paplitusi ir tarp naminių gyvūnų, ir laukinėje faunoje. Todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninių valstybių, išlieka.
PSO duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Tad vakcinacija yra labai svarbi siekiant stabdyti ligos plitimą. VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją vykdo nuo 2006 metų. Pirmieji orlaiviai su vakcina pakilo balandžio 12 dieną, vakcinavimą planuojama baigti birželio mėn.
Jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus, jie pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai nekelia, tačiau gyventojai, radę jauką, vis vien raginami jo neliesti, nerinkti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią per neatsargumą galima susižeisti. Radus jaukų prie namų, būtina apie tai pranešti teritoriniams VMVT padaliniams – specialistai atvyks juos surinkti.
Pastebėjus, kad jauką suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą. Jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus, galimos komplikacijos.
Pareigą skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos turi ir gyvūnų laikytojai. Šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba pagal vakcinos gamintojo instrukciją. Įvežant augintinius iš Baltarusijos, Rusijos privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, o įvežant iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų ne ES šalių – dar turi būti atliktas ir gyvūnų kraujo mėginio pasiutligės antikūnių titravimo tyrimas.
Pagal VMVT inf.