To ką Usėnų seniūnijos Svaraitkiemio kaime išvydo iš Vilniaus atvažiavę gyvūnų gelbėtojai, nesitikėjo niekas – du tamsoje įkalintus, išbadėjusius šunis; du vos 4 savaičių šunelius, atneštus tiesiog kibire, aplipusius kruopomis bei du kadaise švarius, o dabar ligotus katinus.
Garbaus amžiaus šių gyvūnų šeimininkė – slaugos ligoninėje, tačiau prieš išvykdama į gydymo įstaigą paprašė savo draugės – 75-erių Valerijos pasirūpinti jais. Tačiau ši senolė ir pati nebesuskaičiuoja kiek turi šunų ir kačių.
Įkalintus ir kenčiančius gyvūnus aptiko Usėnų seniūnijos socialinė darbuotoja, kuri suskubo ieškoti pagalbos. Šiuo metu gyvūnai yra veterinarijos klinikoje Vilniuje, tačiau jų būklė sunki. Tam, kad jie galėtų keliauti pas naujus šeimininkus reikės nemažai laiko, o gydymas kainuos mažiausiai 2000 eurų.
Tamsoje gyveno du metus
Gyvūnus gelbstinčios organizacijos VšĮ „Vyšnių sodas„ vadovė Monika Mužaitė „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad prieš važiuodami tokį ilgą kelią iš Vilniaus jie aiškinosi situaciją. Iš pradžių ji susisiekė su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šilutės padaliniu ir sužinojo, kad išvakarėse VMVT atstovai jau lankėsi sodyboje, tačiau negalėjo nieko padaryti – nei susikalbėti su močiute, nei įeiti į jos namus. Valstybinės tarnybos atstovai kreipėsi į Šilutės organizaciją „Šilutės gyvūnų gerovė“, o ši pagalbos paprašė „Vyšnių sodo“.
Vėliau M.Mužaitė sužinojo, kad Svaraitkiemio kaime skirtinguose pastatuose įkalintas ne vienas, o du šunys, taip pat, kad yra mažų šuniukų.
„Šiuo atveju supratome, kad mums reiškia ruoštis į kelionę ir ieškoti sprendimų. Apmaudu, kad valstybinės institucijos, turinčios dirbti vieningai ir išmanyti įstatymus, nieko negalėjo padaryti. Mes, kaip viešoji įstaiga, nusprendėme įsikišti ir padėti”, – pasakojo „Vyšnių sodo” vadovė.
Atvažiavę į sodybą, vilniečiai išvydo šiurpų vaizdą. Pailgame apgriuvusiame sandėliuke jie rado gyvūną, kurį jau matė socialinės darbuotojos filmuotoje medžiagoje. Kalė buvo pririšta tarp malkų, vinių ir dvokiančių skudurų. Spėjama, kad du metus gyvūnas nematė dienos šviesos, o per jos odą buvo galima suskaičiuoti kaulus.
Atvežę gyvūną į Vilnių, gelbėtojai suprato, kad jis buvo netekęs daug skysčių, jam reikėjo normuoti tiek maistą, tiek vandenį, nes kalė ištisai gėrė ir ištisai vėmė – visai nejautė saiko.
Antroji šunytė buvo pririšta kitoje patalpoje, taipogi visiškoje tamsoje. Visiškai mažytė, gal 6 kilogramus sverianti kalytė buvo pririšta storiausia grandine, su karvėms rišti skirtais laikikliais. Svoris nuo kaklo ją svėrė prie žemės. Šalia buvo padėtos supelijusios bulvės ir jokio vandens. „Mes negalėjome palikti gyvūno”, – sakė M.Mužaitė.
Gyvūnų prižiūrėtoja – keistuolė
Gyvūnų šeimininkė Genutė yra išvežta į slaugos ligoninę. Dar prieš išvažiuodama į ligoninę garbaus amžiaus moteris paprašė draugės Valerijos, kuri gyvena kaimynystėje, prižiūrėti jos ūkį.
Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys sako, kad ir į ligoninę išvežta Genutė, ir jos gyvūnais turėjusi pasirūpinti kaimynė – 75-erių Valerija – kaimo keistuolės, su kaimynais nebendrauja ir bet kokią pagalbą sunkiai prisileidžia. „Niekaip nepasirašo, kad būtų teikiama socialinė pagalba, nori gyventi savarankiškai. Suprantu, žmogus kol gali savim pasirūpinti, jis niekada nenori pagalbos, bet kartais reikia”, – TV3 žinioms pasakojo seniūnas. „Ji senas žmogus, nesuvokiantis realybės”, – sako M.Mužaitė.
Kol gelbėtojos bandė prisijaukinti pašiūrėje buvusį šunį, kieme pasirodė Valerija: du jos šunys bėgiojo šalia, ant rankų – katinas, o kibire – dar du naujagimiai šuniukai. Mažyliai buvo drebantys, aplipę kruopų koše, apsišlapinę, pilni blusų ir siaubingai smirdėjo. Valerija nenorėjo atiduoti šuniukų, nors aplink ją lakstė dar du jos šunys ir pora kačių. Kadangi gyvūnų gelbėtojai nenorėjo kelti konflikto, bandė visaip senolę įkalbėti atiduoti mažylius. Galų gale ji sutiko, jeigu vieną šuniuką pasiims seniūnas, o kitą socialinė darbuotoja.
„Žinoma sakėme netiesą, kad ji tik juos atiduotų, nes matėme, kad kitu atveju šuniukai neišgyvens. Jie buvo maitinti kruopomis ir karvės pienu, ko negalima tokio amžiaus gyvūnams. Jie ištisai viduriavo”, – pasakojo M.Mužaitė.
Vėliau visi nuvyko pas Valeriją į namus. Moteriškė leido įkišti galvą į koridorių, ir jau žengdami pirmą žingsnį, savanoriai įlipo į išmatas, į nosis trenkė katinų dvokas. Užlipusi siaurais laiptais į viršų, senolė atrakino savo duris ir išnešė du katinus. Į vidų „Vyšnių sodo” atstovų neįsileido, o jie neturėjo įgaliojimo įeiti. Tačiau iš lauko jie matė, kad visi langai name iki pat lubų apkrauti šiukšlėmis ir rakandais.
Valerijos išnešti katinai buvo baisiai purvini, nors iš esmės katės yra švarūs gyvūnai. Jeigu katės nesiprausia, tai reiškia, kad su jomis kažkas negerai, jos serga. M.Mužaitė džiaugiasi, kad kates priglaudė Šilutės „Gyvūnų užuovėja”.
Gyvūnų būklė sunki
Į sostinę iškeliavę 4 šunys iškart buvo nuvežti į veterinarijos kliniką. Labiausiai sulysusi šunytė gavo antrą Laumės vardą. Be visiško išsekimo ji turėjo ir kitą bėdą, kurią kuo greičiau reikėjo tvarkyti chirurginiu būdu – jai buvo iškritusi gimda ir prasidėjęs uždegimas. Dėl išsekimo atlikti operaciją buvo rizikinga, nes Laumė galėjo ir neatsibusti po narkozės. Visgi ilgai svarstę, gydytojai ryžosi sudėtingai operacijai. Šiuo metu Laumė dar labai silpna. Jos gelbėjimas ir nuolatinė priežiūra klinikoje truks mažiausiai 6 savaites ir kainuos daugiau kaip 600 eurų.
Mažiukams šuniukams buvo diagnozuotas parvo virusas. Jie ištisai viduriuoja, turėjo daug kirminų. Jais taipogi rūpinasi veterinarai.
M.Mužaitė pastebėjo, kad kita šunytė yra labai gero charakterio, vizgina uodegą, nori žmogaus draugijos. Tai reiškia, kad ne visą gyvenimą praleido sandėliuke, kažkokiuose namuose yra gyvenusi.
Reikia bendros koordinavimo sistemos
Kas gresia žmonėms, šitaip pasielgusiems su gyvūnais?, – klausėme organizacijos vadovės. Ji sakė, kad jeigu tai būtų psichologiškai sveikas žmogus, būtų mokus, turėtų darbą, būtų galima kreiptis į policiją su pareiškimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nes gyvūnams greičiausiai jau yra įvykę negrįžtamų sveikatos pokyčių. Šiuo atveju „Vyšnių sodas” į policiją nesikreips, nes gyvūnų šeimininkė yra senas žmogus, negi ją tampysi po teismus…
M.Mužaitė atvira – su panašiais atvejais susiduria kiekvieną dieną. Organizacija gauna pagalbos prašymų iš visos Lietuvos. Būna atvejų, kai kaimynai nebežino ką daryti, kai šalia jų gyvenanti kaupėja į namus atsineša 30, 50, 60 laukinių kačių. Kaimynai nuolat prašo Savivaldybės pagalbos, tačiau, anot jos, niekas nedaroma ir rezultatų nėra.
Matydami, kad tokių atvejų daugėja, organizacijos atstovai ketino vykti į Vilniaus savivaldybę, kur trišalio susitikimo metu nagrinėjo teisės aktus ir aiškinosi ar įmanoma, padaryti, kad organizacija galėtų įeiti į privačias teritorijas, įtariant žiaurų elgesį su gyvūnais arba jų nepriežiūrą. Dabar to neįmanoma padaryti.
M.Mužaitė taip pat pastebi, kad ypač kaimo teritorijose nei pareigūnai, nei socialiniai darbuotojai, nei VMVT specialistai gerai nežino nei procedūrų, nei savo įgaliojimų. Jie nebendradarbiauja, o nesujungus jėgų nepasiekiama rezultatų. Specialistė mato tik vieną kelią: peržiūrėti teisės aktus, susijungti kelioms institucijoms. Esant panašioms situacijoms važiuoti pas tokius gyvūnų „globėjus” iš anksto suplanavus kaip bus galima patekti į butą, kur dėti gyvūnus vėliau. Reikėtų, kad savivaldybės, seniūnijos paskirtų socialines darbuotojas, kurios bent kartą per savaitę tikrintų tuos žmones ir vertintų jų būklę, progresą, kad situacija nepasikartotų. Nes be kontrolės ši problema atsinaujina. Šiuo metu nėra bendros koordinavimo sistemos, kuri sujungtų tas institucijas.
Jeigu norite paremti iš Usėnų išgelbėtus gyvūnus, galite paaukoti „Vyšnių sodui”.
VšĮ „Vyšnių sodas” Įmonės kodas 302488918 Sąskaitos nr. LT197044060007446446 (AB SEB bankas) SWIFT kodas CBVILT2X (aukojantiems iš užsienio) Pavedimo paskirtis: Laumės gelbėjimui Paypal: vsi.vysniusodas@gmail.com Paysera: LT423500010002663964
Kurkime stebuklus kartu! Skirkite 2 proc. GPM VšĮ „Vyšnių sodas” veiklai ir padėkite išgelbėti dar daugiau gyvybių. Kartu mes galime! Paramos gavėjo kodas 302488918