Mano pagalba šiai šaliai buvo padėti savo profesiniais įgūdžiais“, – sako medikas. Pamatęs kvietimą vykti medikams savanoriauti ir padėti ukrainiečiams, Paulius nedvejojo. Parašęs Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui laišką, jau už kelių dienų sulaukė patvirtinimo, jog jis priimamas į savanorių medikų komandą. Beliko tik laukti, kada reikės išvykti.
Būtent todėl galimybė dirbti mediku Ukrainoje jam suteikė naujos patirties ir leido pasitikrinti save – kaip atlaikyti nežmonišką stresą, didžiulį psichologinį krūvį, kai visuomet reikia būti pasiruošus ir skubėti į pagalbą, dirbti be poilsio dienų, dienomis ir naktimis. Paulius pasidalijo ir tuo, jog jiems teko atlikti ne vieną operaciją, kai už lango kaukė pavojaus sirenos, perspėjančios apie prasidėsiantį bombardavimą kažkur netoli.
![](https://www.silutesnaujienos.lt/lt/wp-content/uploads/2022/05/Gydytojai-Ukr-4-768x1024.jpg)
![](https://www.silutesnaujienos.lt/lt/wp-content/uploads/2022/05/Gydytojai-Ukr-8-1024x682.jpg)
Viena sudėtingiausių misijoje buvo paskutinė savaitė Čerkasuose, kuomet suintensyvėjo karo veiksmai šiame regione. „Buvo rimta“, – sako Paulius. Įsimintiniausias momentas – kai atliekant 6-ame ligoninės aukšte operaciją, sukaukė pavojaus sirena. „Visi sustingome ir žiūrėjome pro langą. Kas dabar bus? Ta akimirka – visiška nežinia“, – prisimena medikas. Jam ir kolegoms ne kartą teko išgyventi nežinios ir bejėgiškumo jausmus – ar bomba nukris ant stogo ir tavo gyvenimas už sekundės nutrūks, ar ji driokstels kažkur netoliese.
Rašyti atsakymą