Ką Kintuose veikė dainininkas, aktorius Mantas Jankavičius? Atsakymas: girdėjo gandą apie žvejybą su garantija, kad visuomet pagausi žuvies.
Taip dažnai mąsto tie, kurie nutaria įmerkti meškeres į UAB „Kintai“ tvenkinius.
„Garantija – žuvies yra, bet ar ją žvejui pavyks pagauti, priklauso nuo daugybės veiksnių. Ne visada kimba, čia ne parduotuvė“, – šypsosi įmonės gamybos direktorius Gintaras Višinskas.
„Šilutės naujienoms“ vadovas papasakojo apie įmonės siūlomą pramogą – žvejybą tvenkiniuose ir apie tai, kodėl žvejams kartais reikia prievaizdų.
Daugėja pramoginės žūklės mėgėjų
Bendrovei priklauso 600 ha gamybinių plotų. Čia veisiamos ir auginamos įvairios žuvys. „Kintų“ tvenkiniuose plaukioja karpiai, lydekos, karosai, upėtakiai, šamai, karšiai, kuojos, amūrai, ešeriai, eršketai.
UAB „Kintai“ tvenkiniuose žuvį galima pasigauti patiems. Procesas paprastas: atvykai, pasirinkai, kokios rūšies žuvį ir kiek laiko norėtum žvejoti, susimokėjai prie įvažiavimo už leidimą ir toliau jau nuo paties žvejo priklauso, kaip tas žuveles sugundyti.
„Anksčiau iš atvažiuojančių žvejų pusė norėdavo pagauti žuvies, kad prisivalgytų, o kita pusė – kad turėtų malonumą pagauti žuvį. Dabar kokie 85 proc. nori malonumo, o likę 15 proc. nori valgyti“, – pokyčius komentavo G.Višinskas.
Vadovas pasakoja, kad tokiems žvejams būtų tas pats prekybos centre nusipirkti žuvies. Tačiau įsigiję pramoginės žvejybos bilietą jie ateina su nuostata, kad turi pasigauti tiek žuvies, kad apsimokėtų.
„Sumokėjo 40-50 litų už leidimą žvejoti, pasigavo dešimt žuvų ir jau skaičiuoja: žuvis sveria po 1,0-1,2 kg, tad pramoga apsimokėjo. Bet jei kitą kartą atvažiavo ir tiek nepagavo, tada žvejas labai nepatenkintas“, – pasakoja Gintaras.
O norėtųsi supratimo, kad čia – pramoginė, o ne pramoninė žvejyba. Pasak G.Višinsko, daugelis žvejų mąsto: „Kaip aš dabar žuvį paleisiu, jei pagavau ir pinigus sumokėjau“. Bet per 18 darbo metų jis pastebi, kad žmonių požiūris keičiasi.
Upėtakius valgyti išmokė prekybos centrai
Daugelis žino, kad upėtakis gyvena tekančiame vandenyje, tačiau R.Višinskas sako, jog jų įmonės auginami upėtakiai – kito porūšio. Kintų upėtakių proseneliai upėje nėra buvę, todėl tvenkinyje gyventi šioms žuvims tinka.
Ant „Kintų“ įmonės restorano durų kabo skelbimas, jog pagautų upėtakių paleisti nebegalima, nes jie – labai jautrūs: kartą ištraukti iš vandens, nebeišgyvens vėl atsidūrę tvenkinyje.
Pasak Gintaro, juk nesurašysi kiekvienam žvejui instrukcijos, kaip reikia upėtakius žvejoti, kad nepažeistum žiaunų, atsižvelgtum į vandens temperatūrą ir kita, todėl nurodymas jų nepaleisti tiesiog paprastesnis.
„Upėtakius valgyti išmokė, tikriausiai, prekybos centrai, nes nuolat darė akcijas. Dabar pastebim, kad jų nori daugiau“, – pastebi verslininkas.
Beje, žmogui pageidaujant, jo pasigautą žuvį čia pat, restorane, iškepa profesionalios virtuvės šefės. Paklaustas, ar visi patiekalai restorane pagaminti iš žuvies, Gintaras juokauja – geriausia žuvis restorano lankytojams vis dėlto yra karbonadas.
Firminis patiekalas restorane, kurio rekomenduojama paragauti svečiams, – karališkas karpis.
Automobiliai ir muzika žuvies neprivilioja
Pagrindiniai Kintų tvenkinių žvejai – klaipėdiečiai. Vietinių žvejų beveik nebūna. Prieš keletą metų per Klaipėdos regiono žiniasklaidos priemones verslininkai paskelbė apie akciją – žvejyba nemokamai. Kaina – tik 10 litų ekologinis mokestis už automobilį. Akcijos dieną atvažiavo apie 120 automobilių. Tada įvyko net susistumdymų, nes visi norėjo privažiuoti kuo arčiau vandens, nors tada žuvis nekimba.
Nemokamas jaukas visus labai viliojo, bet labai daug žuvies žvejams nepavyko sugauti, kadangi žmonių buvo paprasčiausiai per daug…
„Jei, pavyzdžiui, prie hektaro dydžio tvenkinio atvažiuos 5 automobiliai – dar nieko, jei 10 – jau prasčiau, o jei atvažiuos viena ir garsiai paleis muziką – toje pusėje tikrai nekibs“, – žvejybos niuansus aiškina G.Višinskas.
Lankytojai slepia žuvį
Gintaras apgailestauja, kad dažnai neprižiūrimi žvejai žuvį slepia ir ieško įvairiausių būdų kaip sukčiauti. Pavyzdžiui, UAB „Kintai“ organizavo atrakciją: prileido į tvenkinį didesnių karpių ir leido žmonėms žvejoti, su sąlyga „pagavai – paleisk“. Viskas – vien dėl žvejybos malonumo.
Mintis išsigimė, nes atsirado tokių, kurie pagautą laimikį slėpė prie atsarginio rato, maišelį įkišo net po mašinos kapotu prie variklio.
Panašiai baigėsi ir idėja tarp tvenkinių pastatyti namelius, kuriuose žmonės galėtų apsistoti ir pažvejoti. Paaiškėjo, kad naktį tokie „poilsiautojai“ nesikuklindami traukdavo žuvį iš tvenkinių net tinklais.
Dabar dažniausi nesąžiningos žvejybos atvejai, kai išsipirkę leidimus tam tikram laikui žmonės dažnai „pamiršta“ laiką ir žvejoja keliomis valandomis ilgiau arba „pasimeta“ tarp tvenkinių ir vietoje karpių nueina gaudyti lydekų, kurių leidimų kaina jau kita.
Kasmet užaugina apie 300 tonų žuvies
UAB „Kintai“ užsiima ir didmenine gyvos žuvies prekyba. Čia per metus užauginama apie 300 tonų žuvies. Bendrovei priklauso 35 tvenkiniai, kurie yra didesni kaip hektaras. Tvenkiniai užpildomi Minijos upės vandeniu, kuris pumpuojamas specialia siurbline. Dalis vandens patenka iš lietaus vandens.
Žemaitijos zonoje UAB „Kintai“ užaugintų upėtakių yra visuose didžiuosiuose prekybos centruose.
Viena prabangesnių žuvų – eršketas, bet jos kaina dvigubai mažesnė negu ungurio. Deja, žmonės šią žuvį perka nedrąsiai. G.Višinsko nuomone, tiesiog nesusiformavusi tradicija. Panašiai yra ir su baltuoju amūru – ir šią žuvį žmonės valgyti neįpratę.
Dainininkas poilsiavo Kintuose
Kalbėdamas apie turizmą, Gintautas pabrėžė, jog Šilutės krašte, nepaisant gražios gamtos, daug vandenų, skanios žuvies, nėra išplėtotos turizmo infrastuktūros, traukos objekto.
Jis modeliuoja situaciją: jei sostinės svečias nutars savaitgalį atvykti į Pamarį, o pasitaikys lietingas, vėjuotas oras. „Ir ką – jis arba nevažiuos, arba neturės ką veikti. Suvalgys čia žuvį ir viskas…“ – svarsto Gintaras.
Prie Kintų tvenkinio „Šilutės naujienos“ užtiko žvejojantį vilnietį dainininką, aktorių Mantą Jankavičių su draugais. Kompanija prisipažino, jog daugelis jų Šilutės krašte lankosi pirmą kartą. Draugas Paulius rekomendavo atvykti į Kintus pažvejoti, nes sakė, kad žuvys gerai kimba.
„Aš jau valandą čia sėdžiu ir nė vienos nepagaunu“, – pasiguodė M.Jankavičius, privertęs draugus kvatotis.
Pasak poilsiautojų, nors vietiniai draugai vedė žvejybos pamokas, kol kas naują medžiagą sunku įsisavinti. Žvejai apgailestavo, kad negali papozuoti su laimikiu, nes pagavo tik mažą kuoją ir tą pačią paleido atgal į vandenį. Jie neabejoja, kad vakarop žuvys kimba aktyviau, tad reikia tik palaukti.
Rašyti atsakymą